Karakalpãkijos istòrija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinėje Karakalpakijos teritorijoje žmonės apsigyveno ketvirtame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Antrame tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje pradėta plėtoti drėkinamąją žemdirbystę. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų susikūrė Chorezmo valstybė. Iki 16 a. iš tiurkų genčių (pečenegai ir ogūzai 11 a. sumišo su ateiviais kipčiakais, 13–15 a. – su nogajais) susidarė karakalpakų tauta.
Naujieji laikai
17–18 a. karakalpakai gyveno prie Syrdarjos žemupio ir vidurupio, buvo pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. 1742 tapo Rusijos valdiniais. 1811 karakalpakų gyvenamą teritoriją nukariavo Chivos chanatas. Karakalpakai persikėlė gyventi į Amudarjos žemupį; 1855–56 jie buvo sukilę prieš Chivos valdžią. 1873, Rusijai užpuolus Chivą, karakalpakai, gyvenę Amudarjos dešiniojoje pakrantėje, tapo Rusijos valdiniais, kiti liko pavaldūs Chivos chanui.
20–21 amžiai
Rusijoje 1917 įsitvirtinus bolševikams Dešiniakrantė Karakalpakija priklausė Turkestano Autonominei Sovietų Socialistinei Respublikai. Kairiakrantė Karakalpakija 1920 priskirta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublikai (iki 1924). 1924 10 sukurta Karakalpakijos autonominė sritis, kuri 1925–30 priklausė Kazachijos Autonominei Sovietų Socialistinei Respublikai, 1930–36 – Rusijos Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai. 1936 Karakalpakijos autonominė sritis pertvarkyta į autonominę respubliką ir tapo Uzbekijos Sovietų Socialistinės Respublikos dalimi.
Nuo 8 dešimtmečio Karakalpakijos šiaurinė dalis – nusekusios Aralo jūros pakrantė – ekologinės katastofos rajonas (dirvožemyje gausu druskos, didelė nuodingų agrochemikalų koncentracija ir kita). 1991 12 Karakalpakijos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl nacionalinio suvereniteto. Nuo 1992 Karakalpakija – autonominė Uzbekijos respublika. 1993 priimta konstitucija (pagal ją Karakalpakija referendumo sprendimu gali atsiskirti nuo Uzbekijos). 1996 oficialiai grąžinta 1928–40 karakalpakų vartota lotyniškoji abėcėlė.