Karakumai

Karakùmai, Turkmnijos Karakùmai, Garagum, smėlingoji dykuma Turkmėnijoje, Turano žemumoje, tarp Amudarjos slėnio ir Kopetdago kalnų. Plotas apie 350 000 km². Paviršius – kalvota lyguma, žemėjanti vakarų link, susidariusi iš aliuvinių smėlingų ir molingų nuosėdų. Pagal reljefą Karakumai skirstomi į Užunguzės Karakumus (Karakumų šiaurinė dalis; didžiausias aukštis 203 m), Centrinius, arba Žemutinius, Karakumus (į pietus nuo Unguzo duburio; aukštis iki 170 m) ir Pietryčių Karakumus (200–500 metrų).

Smėlio kalvagūbrių santykinis aukštis nuo 3–30 m (Pietryčių ir Centriniuose Karakumuose) iki 40–60 m (Užunguzės Karakumuose). Yra barchanų. Daubose druskožemiai, takyrai. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna smėlio audrų. Karakumų pietryčiuose teka (ir baigiasi smėlynuose) Harirudas ir Murgabas. Pietinę dalį kerta Karakumų kanalas. Dideli gruntinio vandens ištekliai. Auga efemerai, baltųjų ir juodųjų saksaūlų, akacijų sąžalynai; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių. Auginama avys, kupranugariai. Gaunama gamtinės dujos (Šatlyko, Ačako telkiniai). Oazės prie upių ir kanalo.

Karakumų smėlynai

Netoli Türkmenabato yra Repeteko rezervatas (įkurtas 1927, nuo 1978 UNESCO pripažintas biosferos rezervatas).

Karakumų pakraštys prie Mažojo Balchano kalnagūbrio

Derwezės (Pragaro vartų) krateris – gamtinių dujų požeminės sankaupos veržimosi į paviršių vieta

3021