Karaliáučiaus apgults, Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74) mūšis, įvykęs 1262 01.
Kovėsi kryžiuočių ir sukilėlių prūsų kariuomenės. Truko nuo 1261 pabaigos iki 1262 01 pabaigos.
Vokiečių kronikininkas Petras Dusburgietis rašo, kad 1261 pabaigoje sembai apgulė Karaliaučiaus pilį, aplink ją pastatė tris bokštus. Nepajėgdami šturmu užimti Karaliaučiaus pilies, pasak Petro Dusburgiečio, prityrę kariai prūsai pasistatydino daug laivelių, iš kurių naikino riterių laivus, gabenančius Priegliumi maistą į Karaliaučiaus pilį. Sembai pastatė tiltą‑užtvanką per Prieglių, abiejuose jo krantuose įrengė tvirtus bokštus su įgulomis ir blokavo pilį, neleisdami vokiečiams suteikti pagalbą. Kryžiuočiai badavo ir rengėsi pasiduoti, bet jiems pagelbėti 1262 01 atvyko Jülicho (prie Reino) grafas Wilhelmas IV ir Brandenburgo markgrafas Engelbertas I su stipria kariuomene. Sužinoję apie tai sembai apleido bokštus (juos išardė kryžiuočiai) ir paspendė kryžiuočiams iš Vokietijos spąstus, bet apie pasalą jiems pranešė prūsas išdavikas Stantekas.
1262 01 21 Kalijų mūšyje prūsai buvo sumušti. Tada didelę sembų, notangų, varmių, bartų sukilėlių kariuomenę prie Karaliaučiaus pilies 1262 01 pabaigoje atvedė Herkus Mantas. Sukilėliai sumaniai keliskart šturmavo pilį, abi pusės patyrė daug nuostolių. Herkų Mantą sužeidus ietimi po kelių dienų sukilėliai pasitraukė. Kryžiuočiai naudojo arbaletus, kurių prūsai dar neturėjo.
Vėliau sembai netikėtai puolė ir sugriovė aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią netoli pilies (apie 250 m į šiaurės vakarus nuo jos) besikuriantį vokiečių miestą (dėl to Senamiestis vėliau buvo perkeltas į pietus nuo pilies, arčiau Priegliaus).
-Karaliaučiaus mūšis
415