Karaliaučiaus apygarda

Karaliáučiaus apýgarda, Karaliáučiaus administrãcinė srits (vokiečių k. Regierungsbezirk Königsberg), Ryt Prsijos apýgarda (vokiečių k. Ostpreussisches Regierungsbezirk), 1818–1945 (formaliai nuo 1808) Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas per 1815–18 reformą vietoj Rytų Prūsijos departamento. Centras – Karaliaučius. Pagrindinė administracinė įstaiga – Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai. Apygarda buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardos apėmė visą buvusios Prūsos (senosios Prūsijos) teritoriją nuo Klaipėdos iki Vyslos.

Karaliaučiaus apygardą sudarė 20 apskričių (vadinamųjų kreizų, vokiškai Kreis): Karaliaučiaus miesto ir kaimiškoji, Klaipėdos (iki 1818 priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą), Girdavos, Friedlando, Labguvos, Vėluvos (šiose apskrityse gyveno nemažai lietuvių, t. y. lietuvininkų, arba jų bei prūsų kilmės žmonių), Žuvininkų, Šventapilės, Ylavos, Brunsbergo, Heilsbergo, Marungo, Rastenburgo, Rešliaus, Osterodės, Neidenburgo, Ortelsburgo, Alnaštyno (Allensteino) (šiose 6 apskrityse daugiausia gyveno lenkai arba lenkų ir prūsų kilmės žmonės) ir Prūsų Olandijos.

Apygardos plotas buvo apie 23 000 km². Nuo 1818 lietuviškiausia Klaipėdos apskritis (jos diduma) buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai; joje buvo Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Apygardoje buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių (laukininkų) kaimais (apie 37 000 sodybų). Bajorų žemėse buvo 757 kaimai (apie 21 000 sodybų). 1818 apygardoje gyveno daugiau kaip 565 000 žm.: daugiau kaip 446 000 evangelikų, daugiau kaip 116 000 katalikų, 2250 žydų (daugiausia Karaliaučiuje), 462 menonitai. 1848 surašymo duomenimis, buvo apie 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių.

Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija. 1848 apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. Buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų; veikė 455 bažnyčios bei maldos namai, 1549 mokyklos. 1858 apygardoje buvo 929 841 gyventojas, iš jų 3324 lietuviai. 1818 evangelikų liuteronų bažnyčių bei maldos namų buvo: miestuose 65 (jose dvasininkų 91), kaimuose 211 (atitinkamai 159), evangelikų reformatų bažnyčių bei maldos namų atitinkamai 5 (7) ir 3 (3), katalikų – 25 (59) ir 104 (12); menonitų susirinkimų vieta buvo tik Karaliaučiuje, buvo 15 sinagogų (veikė tik apygardos miestuose).

Karaliaučiaus apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos ir 1197 pradinės mokyklos (1112 kaimų ir 85 miestuose bei miesteliuose). Apygarda panaikinta 1945, jos teritoriją užėmus SSRS kariuomenei.

415