Karaliáučiaus architektūrà
Karaliaučiaus katedra (1829 litografija)
Po 1944 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimų, 1945 04 Raudonosios armijos artilerijos apšaudymų ir pokario griovimų mieste išliko istorinių pastatų griuvėsių; juos nuo 8 dešimtmečio pradėta rekonstruoti, keisti išlikusių pastatų paskirtį. Gotikinė trinavė Karaliaučiaus katedra (1333 pašventinta, didysis pastatas 1380 baigtas; iki 1523 katalikų Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Adalberto bažnyčia, 1523–1944 – evangelikų liuteronų katedra; 1944–45 apgriauta, pokariu smarkiai nuniokota), prie katedros šiaurinės sienos – memorialas kolonada su I. Kanto palaikais (1924, architektas F. Lahrsas); nuo 1991 katedra restauruojama, joje įrengtas Istorijos muziejus, stačiatikių ir evangelikų liuteronų koplyčios.
Katalikų bažnyčios: gotikinė vienanavė Judyčių (Juditten 1288, nuo 1985 stačiatikių cerkvė), neoromaninės Šv. Adalberto (1904 pašventinta, dabar Žemės magnetizmo instituto Jonosferos laboratorija) ir Šv. Šeimos (1907, abiejų architektas F. Heitmannas, nuo 1980 filharmonija; 1994 Šv. Šeimos parapijai pastatyta laikina surenkama medinė bažnyčia – šiuo metu vieninteliai Karaliaučiaus katalikų maldos namai).
Karaliaučius (20 a. pradžios nuotrauka)
Evangelikų liuteronų bažnyčios: neogotikinė Panartų (Ponartherkirche 1897, dabar sporto salė) ir neoromaninė Karalienės Luizės (1901, architektas F. Heitmannas, nuo 1976 Lėlių teatras), neogotikinė Rasenavos (Rosenauerkirche 1926, dabar stačiatikių cerkvė), istoristinė dvibokštė Šv. Kryžiaus (Kreuzkirche 1933, architektas A. Kicktonas, nuo 1989 stačiatikių cerkvė), naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia (2003) – šiuo metu vieninteliai Karaliaučiaus evangelikų liuteronų maldos namai. Kristaus Gelbėtojo soboras (pradėtas 1996).
Karaliaučiaus rotušės pastatas (20 a. pirmos pusės nuotrauka)
Iš miesto gynybinių įtvirtinimų išliko bastionų, bokštų, iš jų – neogotikinis Dohnos (1850, pavadintas Prūsijos generolo feldmaršalo F. Dohnos vardu, nuo 1981 Gintaro muziejus); t. p. 6 neogotikiniai miesto vartai: Karališkieji (Königstor 1765, 1850 perstatyti, 2005 restauruoti; su Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro, Prūsijos karaliaus Frydricho I ir Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio skulptūromis), Sakaimio (Sackheim; su 19 a. pradžios Prūsijos generolų bareljefiniais atvaizdais), Friedrichsburgo (abeji 1848), Rose’s sodo (Rössgärter 1860; su 19 a. pradžios Prūsijos karo su Prancūzija didvyrių grafo feldmaršalo N. von. Gneisenau ir generolo G. von Scharnhorsto horeljefiniais atvaizdais; dabar kavinė), Brandenburgo (1862; su 19 a. pradžios Prūsijos generolų bareljefiniais atvaizdais; dabar alaus baras), Friedlando (1866, su viena iš dviejų išlikusia Vokiečių ordino riterio skulptūra, dabar Friedlando vartų muziejus; visų vartų architektas E. L. von Aseteris, skulptorius W. L. Stümeris).
Kiti pastatai: neorenesansiniai Karaliaučiaus naujojo universiteto rūmai (1862, architektas F. A. Stüleris, dabar Kaliningrado universitetas) ir biržos pastatas (1875, architektas H. Mülleris, su akmeninėmis liūtų, laikančių miesto ir pirklių herbus, skulptūromis, skulptorius E. Hundrieseris, nuo 1973 Jūreivių kultūros namai), moderno krypties vadinamosios Miesto salės pastatas (1912, architektas R. Seelis, 1944 beveik sugriautas, 1988 atstatytas, dabar Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus).
1749
-Karaliaučius