Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė

Karaliáučiaus krãšto lietùvių bendrúomenė (iki 1996 Kaliningrãdo sritiẽs lietùvių kultros bendrijà), buvusios Mažosios Lietuvos organizacija. Veikė nuo 1988. Oficialiai įsteigta 1991 Karaliaučiuje visuotiniame krašto lietuvių suvažiavime. Nuo 1993 buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės narė. Jai priklausė Tilžės (Sovetsko) miesto Vydūno lietuvių kultūros draugija (įkurta 1989), Ragainės (Nemano; 1991), Gastų (Slavsko; 1991), Lazdynų (Krasnoznamensko; 1991), Stalupėnų (Nesterovo; 1991), Gumbinės (Gusevo; 1993) ir Tepliavos (Gvardeisko; 1996) rajonų lietuviškos draugijos bei Karaliaučiaus krašto lietuvių jaunimo sąjunga (įkurta 1994).

Bendruomenė bendradarbiavo su savarankiškomis Karaliaučiaus krašto lietuviškomis organizacijomis: Karaliaučiaus miesto Rėzos lietuvių kultūros draugija (įkurta 1990), Karaliaučiaus–Kaliningrado krašto regionine lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros draugija Birutė (1996), Įsruties (Černiachovsko) kultūros draugija Nadruva (1997), Karaliaučiaus regioniniu rusų‑lietuvių kultūros ir verslo paramos fondu (1997), Karaliaučiaus regioniniu kultūros ir sporto klubu Pilkalnis (1999) ir Karaliaučiaus srities lietuvių ūkininkų sąjunga (2000).

2005 Karaliaučiaus krašto miestuose ir kaimuose veikė 12 chorų ir folkloro ansamblių (apie 200 dalyvių), 28 lietuvių kalbos klasės ir etnokultūriniai fakultatyvai, 2 sekmadieninės mokyklos, darželinukų grupė (iš viso apie 1000 mokinių). 1988 vykstant Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms Adelaidėje, bendruomenė surengė solidarumo žaidynes Tilžėje ir Kaune. Tilžės sąjūdžio grupės delegatai dalyvavo Lietuvos sąjūdžio I suvažiavime (1988) Vilniuje.

Bendruomenės aktyvistai per 1991 01 13 įvykius (Sausio tryliktoji) padėjo saugoti svarbius Vilniaus ir Kauno objektus, 1990–92 surašinėjo šeimas, norinčias mokyti vaikus lietuvių kalbos, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, 1993 talkino Lietuvos kultūros fondo surengtai sociologinei kraštotyrinei ekspedicijai. Bendruomenės valdyba padėjo buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų šeimų nariams persikelti gyventi į Lietuvą. Kaune buvo įsteigta bendruomenės atstovybė; ji koordinavo labdarą krašto gyventojams.

1992 06–07 organizacijos delegacija su Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio ir Mažosios Lietuvos fondo atstovais dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto baigiamajame seime ir pasirašė Mažosios Lietuvos tarybos Vilniaus aktą. Nuo 1993 bendruomenės nariai dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, dainų ir šokių šventėse. 1997 Stalupėnuose surengtas vaikų poezijos pavasarėlio konkursas, 2002–05 – regioniniai vaikų dainų ir dailiojo skaitymo festivaliai Skambėk, skambėk lietuviška dainele! 1997 dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavime Vilniuje, 1998 – Europos lietuvių studijų savaitėje Hüttenfelde (Vokietija), 1994–99 – Pasaulio lietuvių bendruomenės seimuose.

Nuo 1989 Karaliaučiaus krašto vaikams ir jaunimui kasmet buvo rengiamos etnokultūrinės stovyklos Ramovė. 1998 ir 2005 Kaune, 2001 Klaipėdoje surengtos krašto lietuvių kultūros dienos, 1993–2005 – kasmetinės lietuvių kultūros šventės krašto gyventojams. Bendruomenės renginius rėmė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitos Lietuvos įstaigos ir organizacijos, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija ir Mažosios Lietuvos fondas Čikagoje.

1989 bendruomenė su laikraščio Atgimimas redakcija išleido atsišaukimą Lietuviškas prielaiškas (10 000 egzempliorių). 1997–2000 bendruomenė leido laikraštį Naujasis varpas (redaktorius S. Šamborskis; išėjo 8 numeriai), nuo 1998 Tilžėje buvo leidžiamas draugijos Birutė mėnraštis Naujoji aušra (redaktorė V. Vasiliauskienė), nuo 2002 kas du trys mėnesiai leistas Karaliaučiaus‑Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos laikraštis Gintaras (lietuvių ir rusų kalbomis; steigėjas ir vyriausiasis redaktorius A. A. Muliuolis).

2004 uždraudus bendruomenės valdybos pirmininkui S. Šamborskiui įvažiuoti į Rusiją, 2004 Kaune (čia jis gyvena) įregistruota jo vadovaujama viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, kuri administruoja Karaliaučiaus lietuvių projektus Lietuvoje, kaupia lėšas kultūriniams ir švietimo projektams Karaliaučiaus krašte remti.

2005 Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė turėjo apie 4000 narių. Tarybos pirmininkai: 1991–93 D. Narušaitė‑Vlasičeva, 1993–2004 A. A. Savickas; valdybos pirmininkas 2000–04 S. Šamborskis.

115