Karaliáučiaus pils, Mažosios Lietuvos pilis. Pastatyta 13 a. viduryje, kai 1254 Vokiečių ordino riteriai su kryžininkais, vadovaujami Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro, užkariavo prūsų žemę Sembą ir sugriautos Tvankstos pilaitės vietoje pastatė medinę pilį. Karaliaus garbei pilis ir prie jos išsiplėtęs miestas buvo pavadintas Königsbergu (Karaliaučius).
Pilis buvusi Priegliaus dešiniojo kranto aukštumoje, apie 8 km į rytus nuo upės žiočių, netoli Aismarių. Buvo apjuosta ąžuolų kamienų tvora, sutvirtinta lauko akmenimis bei žemių pylimu. 1257 pradėta statyti mūrinė. Ji daug kartų plėsta ir perstatinėta. Pirmasis komtūras – Burhardtas von Hornhausenas. 14 a. viduryje stačiakampį pilies kiemą (apie 100 m pločio ir 160 m ilgio) juosė mūrinė siena su 9 masyviais bokštais ir kalėjimu. Kiemo vakariniame gale buvo konventas – Vokiečių ordino riterių (iš pradžių – 36) buveinė, vidinė gynybinė citadelė. Tarp konvento ir pilies sienos, pietvakarinėje dalyje, pastytas 84 m aukščio bokštas. Kiemo pakraščiuose buvo įrengta patalpos kryžininkams, arklidės, maisto sandėliai.
Pilį per 1260–1274 Didįjį prūsų sukilimą 1262 pradžioje nesėkmingai puolė Herkaus Manto vadovaujami prūsų sukilėliai (Karaliaučiaus apgultis). 14 a.–15 a. pradžioje pilies įgula rengė žygius į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Pilis po Marienburgo tapo didžiausia Prūsijoje Vokiečių ordino pilimi. 1312–1525 joje rezidavo ordino didysis maršalas, 1457–1525 – didysis magistras. 1454–55 per Trylikametį karą su Lenkija (1454–66) pilį buvo užėmę ir labai apgriovę Senamiesčio gyventojai. 1457 Ordino sostinė iš Marienburgo buvo perkelta į Karaliaučių. 1541 sprogus parako statinėms, sugriuvo didelė pilies dalis. Pilis vėl buvo perstatinėjama.
Prūsijos kunigaikščio Albrechto laikais (1525–68) Karaliaučiaus pilis buvo paversta puošniais rūmais: buvusio konvento vietoje, pilies vakariniame šone, 1594 pastatyta renesansinė bažnyčia įgulai, vakarinė siena iš išorės paremta kontraforsais, kampuose pastatyti apvalūs bokštai; rytinė dalis 1712, šiaurės rytinis korpusas 1810 perstatyti baroko stiliumi. Pilyje buvo vainikuojami Prūsijos kunigaikščiai, 1701 – pirmasis Prūsijos karalius Frydrichas I.
Iki 1945 pilis buvo įvairių epochų statinių derinys. Joje veikė Prussia muziejus, Karaliaučiaus archyvas (Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas), miesto paveikslų galerija, kunigaikščio Albrechto turtinga biblioteka, nuo 1941 pabaigos buvo saugomas Gintaro kambarys. Pilis buvo smarkiai apgriauta per 1944 08–09 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimus ir per 1945 04 SSRS kariuomenės puolimą (1945 viduryje dar stovėjo didysis bokštas, pilies viduje buvo nepažeistų patalpų). Dalį pilyje esančių vertybių spėta išgabenti, kitos dingo.
Karaliaučiaus pilis (1938 nuotrauka)
II pasaulinio karo pabaigoje ir po jo Karaliaučiaus pilies teritorija kasinėta. Pilis kaliningradiečių pamažu buvo naikinama. Pilies sienos, bokštai ir kitos patalpos SSRS vyriausybės, Kaliningrado srities ir Karaliaučiaus miesto valdžios nurodymu 1967–68 buvo išsprogdinta. Pašalinus liekanas pilies vietoje 1978 įrengta pagrindinė aikštė, jos rytiniame gale buvo pradėtas statyti (nebaigtas) Sovietų rūmų administracinis pastatas.
415
2618