Karaliáučiaus universitèto bibliotekà, viena seniausių ir didžiausių Vidurio Europos bibliotekų.
Įkurta 1542 kartu su aukštesniąja akademine mokykla – partikuliaru (Karaliaučiaus universitetas). 1827 sujungta su Pilies biblioteka ir pavadinta Karaliaučiaus karališkąja ir universiteto biblioteka, 1918–1944 Karaliaučiaus valstybinė ir universiteto biblioteka.
Turėjo fakultetų, seminarų, observatorijos ir skaityklų padalinius.
Fondus sudarė iš Rytų ir Vakarų Prūsijos leidyklų gaunamų spaudinių privalomieji egzemplioriai, dovanos (daugiausia knygų aukota 16–18 a.) ir pirkti leidiniai. Bibliotekoje kaupti specialūs kantianos (I. Kanto seminarų pranešimų tekstai), prūsistikos, baltistikos, rosikos (šaltiniai apie Rusiją), muzikos leidinių fondai. 1746 buvo 4000, 1789 – 7500, 1829 – 60 000, 1893 – 210 000, 1908 – 300 000, 1927 – 422 000, 1940 – 650 000 tomų. Turėjo vertingą lietuvių ir lituanistinių leidinių rinkinį (pradėtas komplektuoti 18 a.). Po Pirmojo pasaulinio karo turėjo apie 50 lietuviškų 16–18 a. knygų (beveik visus M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno kūrinius). Per Antrąjį pasaulinį karą Karaliaučiaus universiteto biblioteka buvo papildyta okupuotuose kraštuose nacių pagrobtais leidiniais. Karo pabaigoje vertingiausi spaudinių fondai ir archyvas buvo evakuoti, atsidūrė kituose Vokietijos miestuose ir Lenkijoje, kai kurie išslapstyti Rytų Prūsijos dvaruose ir pilyse (ir Lietuvos bei SSRS teritorijoje), bet didesnė dalis dingo.
Karaliaučiaus universiteto biblioteka (C. Brauno litografija, 19 a.)
Nuo 19 a. pradžios bibliotekoje dirbo Vilniaus, 20 a. pirmoje pusėje – Lietuvos universiteto ir garsūs Europos istorikai bei mokslininkai – A. Schleicheris, L. Geitleris, P. Keppenas, J. K. Plateris, S. Stanevičius, L. Ivinskis, Maironis, K. Būga.
Bibliotekos lietuvių spaudinius katalogavo S. Baltramaitis, M. M. Stankevičius, V. Biržiška.
3037