Karãliaus Vlhelmo kanãlas, Klapėdos kanãlas, vandens trasa Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, praeityje jungusi Miniją su Kuršių mariomis. Ilgis 24 km, plotis 22–30 m, gylis 2,3–3,6 m. Prasideda 18 km nuo Minijos žiočių, ties Lankupiais. Eina į šiaurės vakarus. Baigiasi Klaipėdos pietiniame pakraštyje.
Karaliaus Vilhelmo kanalas
Iškastas 1863–73. Kasimo darbuose dalyvavo prancūzų kariai, Prūsijos–Prancūzijos karo (1870–1871) belaisviai; vėliau gilintas ir platintas. Karaliaus Vilhelmo kanalo paskirtis buvo sudaryti saugų vandens kelią laivams plaukti ir sieliams plukdyti per audrą iš Nemuno į Klaipėdą aplenkiant Kuršių marias. Siekiant išvengti krantus ardančių bangų, kurias sukeldavo plaukiantys laivai, Karaliaus Vilhelmo kanalu buvo leidžiama plaukti ne didesniu kaip 5 km/h greičiu. Kelionė trukdavo 8–9 h (plaukdami per Kuršių marias laivai Klaipėdą pasiekdavo dukart greičiau), todėl laivai Karaliaus Vilhelmo kanalu naudojosi tik esant dideliam Kuršių marių bangavimui. Kanalo pradžioje, ties Lankupiais, įrengtas 157 m ilgio šliuzas, jo galuose – 11 m pločio varstomi vartai. Laivo perkėlimas trukdavo 45 minutes. Senkant vandeniui abeji vartai būdavo atdari ir vandens lygio keisti nereikėdavo.
Tiltų per Karaliaus Vilhelmo kanalą viduryje buvo varstoma vieta laivų stiebams praleisti. Vandens lygio svyravimams sekti įsteigtos 4 stotys: Lankupiuose (1871) – aukštutinėje ir žemutinėje šliuzo dalyje, Drevernoje (1870) ir Smeltėje (Klaipėdos dalis; 1875).
Po I pasaulinio karo Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai nenaudojamas. Buvusi vandens trasa naudojama vienai iš trijų Klaipėdos vandenviečių maitinti, todėl Karaliaus Vilhelmo kanalas nuo Kuršių marių atitvertas žemių pylimu, kuris neleidžia patekti jūros vandeniui.
Karaliaus Vilhelmo kanalas ties Malkų įlankos terminalu
Karaliaus Vilhelmo kanalas
1039