Karalienė

Karalenė (vokiečių k. Karalene; nuo 1946 rusiškai Zelionyj Bor), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Černiachovsko rajone, 11 km į rytus nuo Įsruties, Pisos upės dešiniajame krante. Nuo 2008 Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas. 87 gyventojai (2010).

Istorija

1736–1818 Karalienė buvo Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–71 – Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas.

Prūsijos karalienės Luizės, skyrusios lėšų Karalienės mokytojų seminarijai (1811–1926) įsteigti, garbei Kumečių kaimą Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai) pavadino Karaliene. Seminarija turėjo bažnyčią (pastatyta 1812); seminaristams ir gretimų kaimų gyventojams pamaldos vyko ir lietuvių kalba. 1812–17 kunigu dirbo Ch. Unverdorberis, 1860–68 – A. Rudaitis, nuo 1886 – J. Romeikis, nuo 1901 – W. Tomušaitis. Karalienės parapija gyvavo iki I pasaulinio karo. 1910 pastatytas durpių fabrikas. 1917 prie Karalienės prijungtas Tarpupio kaimas (vokiečių k. Tarpupp).

Per II pasaulinį karą 1945 gyvenvietę užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 Karalienė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Černiachovsko rajono Krasnopolianskojės apylinkės kaimas. Seminarijos pastatuose (dalis sunaikinta) po II pasaulinio karo įsikūrė SSRS karinis dalinys.

1910 buvo 417, 1933 – 406, 1939 – 520, 2002 – 85 gyventojai.