Karalienės liūnas

Karalenės linas, šaltiniuota senvagė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Anykščių seniūnijoje, Šventosios vidurupio dešiniajame krante, Pienionių miške. Yra Anykščių regioninio parko Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Hidrogeologinis gamtos paveldo objektas (nuo 2003).

Netaisyklingo ovalo formos, pietvakarinėje dalyje susiaurėja. Ilgis apie 45 m, plotis iki 30 metrų. Plotas 0,252 ha (kitais duomenimis, 0,7 hektaro). Gylis iki 3 metrų. Senvagės dugne veržiasi kylančio tipo Karalienės liūno šaltinis. Vanduo gėlas (bendroji mineralizacija 619 mg/l), kalcio, magnio hidrokarbonatinis, silpnai šarminis (pH – 7,91), kietas (bendrasis kietumas 6,87 mg-ekv/l). Nustatyta nedidelė nitratų koncentracija (2,42 mg/l). Šaltas (priedugninio sluoksnio vandens temperatūra 9,5 °C), melsvai žalsvo atspalvio (pavasarį bespalvis). Debitas 1,56 l/s. Liūno vandens perteklius nuteka į Šventąją. Pakrantės pelkėtos, klampios, pakraščiai apaugę ajerais, baliniais asiūkliais, vandeninėmis monažolėmis ir kitais vandens augalais. Vasarą liūno vandens paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija, žiemą paviršiuje lieka neužšalęs akivaras. Karalienės liūną iš visų pusių supa miškas, vakarinėje pusėje yra status šlaitas. Įrengta poilsio aikštelė su suolais, netoliese yra takas.

Karalienės liūnas ir jo pakrantėje įrengta poilsiavietė

Spėjama, senvagė susiformavo beveik prieš 3,5 tūkst. metų viduriniame holocene (subborealyje), kai Šventoji pakeitė savo vagą. Manoma, kad kadaise Karalienės liūnas buvo daug didesnis; sumažėjo iškasus griovį ir nuleidus vandenį į Šventąją.

Karalienės liūnas

Pasak vieno padavimo, šaltinis ištryško senojo tikėjimo išsižadėti nenorėjusios karalienės, pasak kito – vaidilutės, nusiskandinimo vietoje. Prie Karalienės liūno mėgdavo lankytis A. Vienuolis; legendas aprašė tęstiniame leidinyje Lietuvių tauta (1907). Viena iš legendų minima B. Buivydaitės poezijos rinkinyje Anykščių baladės (1930). Karalienės liūnas saugomas nuo 1964. 1999–2003 gamtinis kraštovaizdžio objektas. Jį tyrinėjo A. Linčius (1989), Rytis Giedraitis, Janina Giedraitienė, K. Kadūnas (2014).

-Karalienės liūno šaltinis; -šaltinis Karalienės liūnas