Karãliškieji botãnikos sõdai, Kju sõdai (Kew gardens; pagal seniai paliudytą Londono miesto dalies pavadinimą), vienas didžiausių pasaulio botanikos parkų Londone prie Temzės upės. UNESCO pasaulio paveldo vertybė (nuo 2003). Įsteigtas 1759. Užima 120 ha plotą su ekspozicijų, tyrimų ir kitais pastatais. Saugoma apie 18 680 augalų pavyzdžių, 7 mln. džiovintų augalų pavyzdžių, turi 130 000 tomų biblioteką, apie 1,25 mln. grybų rūšių pavyzdžių, sėklų banką, t. p. piešinių, paveikslų, spaudos ir kitus rinkinius. Karališkuosiuose botanikos soduose išsaugojimo darbai vykdomi tarptautiniu lygiu, visų pirma dėl rūšių katalogavimo, išsaugojimo projektų rėmimo visame pasaulyje bei Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ir Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo. Karališkuosiuose botanikos soduose kasmet apsilanko daugiau kaip 1,3 mln. lankytojų.
Palmių namas Karališkuosiuose botanikos soduose (1848, architektas Decimusas Burtonas)
Istorija
Jau 16 a. šioje teritorijoje būta privačių asmenų sodų. 1731 šią vietą iš Kapelų šeimos įsigijo Velso princas Frydrichas Liudvikas, 1759 – Velso princesė Augusta, kuri įkūrė egzotinių augalų sodą.
Didžioji pagoda (1762; architektas W. Chambersas) Karališkuosiuose botanikos soduose
Seras W. Chambersas suprojektavo oranžeriją (1761), 49,7 m aukščio kiniško stiliaus bokštą – Didžiąją pagodą (1762). Iki 1769 botanikos sode augo daugiau kaip 3400 augalų rūšių. Sodai išgarsėjo vadovaujant serui Džozefui Banksui (1772–1819), jų kolekcijos buvo papildytos egzemplioriais iš viso pasaulio. Vadovaujant serui Williamui Jacksonui Hookeriui (1841–65) ir jo sūnui J. D. Hookeriui sodai tapo mokslinių tyrimų ir tarptautinių mainų augalų pavyzdžiais centru. 1848 buvo pastatytas Palmių namas, 1860 – Vidutinio klimato namas; abiejų šiltnamių architektas buvo Decimusas Burtonas (1800–81). Didžioji pagoda daugelį metų buvo uždaryta. Vykdant restauravimo projektą ji atnaujinta ir 2018 atidaryta. 20 a. pradžioje teritorija buvo išplėsta iki dabartinio 120 ha ploto. 1996 buvo atidarytas japoniškasis sodas.
Nuo 1965 botanikos sodas administruoja botanikos stotį Wakehurst Place, Vakarų Sasekse; 1978 ten buvo įkurtas sėklų bankas.
1996 sėklų banko veikla išaugo į didžiausią pasaulyje Tūkstantmečio sėklų banko projektą, 2001 – į Tūkstantmečio sėklų banko partnerystę. Tai didžiausia ex situ augalų apsaugos programa, vykdoma bendradarbiaujant su kitais biologinės įvairovės projektais visame pasaulyje. Saugoma laukinių augalų įvairovė ir suteikiama galimybė ją tvariai naudoti. Laboratorijos ir biurai yra greta lankytojams atviros plačios erdvės, kur vyksta parodos ir per didelius darbo zonų langus galima stebėti sėklų valymo ir paruošimo sandėliavimui darbus, t. p. atsiveria vaizdas į įėjimą į požemines erdves, kur sėklos laikomos –20 °C temperatūroje. Sėklų banke saugoma daugiau kaip 99 000 kolekcijų iš 190 šalių ir teritorijų (2023).
Tūkstantmečio sėklų banko pastatai (2000, architektas Stantonas Williamsas) Karališkuosiuose botanikos soduose
Nuo 2008 veikia pėstiesiems skirtas lajų takas, kurį sukūrė britų architektas Davidas Josephas Marksas (1952–2017). Takas įrengtas 18 m aukštyje; visa konstrukcija siūbuoja vėjyje. 2018 po renovacijos atidarytas Vidutinio klimato namas – didžiausias pasaulyje išlikęs Viktorijos laikų šiltnamis.
-Tūkstantmečio sėklų bankas; sėklų bankas