Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija

Karãliškoji tapýbos ir skulptros akadèmija (Académie Royale de Peinture et de Sculpture), svarbiausia 17–18 a. Prancūzijos dailės institucija ir dailės mokykla. Įkurta 1648 karaliaus Liudviko XIV dvaro tapytojo Ch. Le Bruno iniciatyva siekiant sumažinti cechų įtaką ir pakelti dailininkų statusą. Atliko dailės mokymo ir oficialios meno politikos formavimo funkcijas. Akademijai vadovavo direktorius, kuriuo dažniausiai būdavo renkamas karaliaus dailininkas favoritas. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariai (akademikai) gaudavo karaliaus užsakymus, dalyvaudavo Salonuose, turėjo kitų privilegijų. Nuo 1664 rengtos akademikų diskusijos, jose nustatyta estetiniai (proporcijų, kolorito ir kiti) kanonai, žanrų hierarchija; svarbiausiu laikytas istorinis žanras, vyravo klasicizmo stilius. Dailės mokymo programa rėmėsi Šv. Luko akademijos Romoje pavyzdžiu – dėstyta architektūra, geometrija, perspektyva, anatomija, istorija, vėliau įsteigtos gyvo modelio piešimo klasės. Nuo 1664 Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariai varžėsi konkursuose dėl Romos premijos (Prix de Rome), suteikiančios teisę tobulintis Italijoje, nuo 1666 – Prancūzijos akademijoje (Académie de France) Romoje. Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija darė didelę įtaką Prancūzijos dailės gyvenimui. 1793 Konventui panaikinus visas Prancūzijos akademijas ir mokslo įstaigas Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija sujungta su Karališkąja architektūros akademija į Aukštąją nacionalinę dailės mokyklą (Dailės mokykla).