karãliškųjų bgnų apeignis šõkis (Burundis), spektaklis, kuriame dera mušami būgnai, šokis, herojinė poezija ir tradicinės dainos. Burundžio kultūros paveldo ir tapatybės visuotinė ir nacionalinė išraiška. UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (nuo 2014).
Karališkųjų būgnų pasirodymai vyksta per nacionalines ir vietines šventes, t. p. pasitinkant svarbius svečius. Manoma, kad galingas ir sinchroniškas būgnų garsas išveja blogąsias dvasias. prikelia protėvių dvasias. Spektaklio tradicijas puoselėja šventyklų būgnininkai, šventyklų būgnų saugotojų palikuonys.
Spektaklyje mušama apie tuzinas būgnų (visada neporinis jų skaičius), būgnininkai stovi išsirikiavę pusračiu aplink centrinį būgną inkiránya. Keli būgnai muša nuolatinį ritmą amashaako, kiti ibishikizo arba intiimbo ritmu pritaria centrinio būgno užduodamam ritmui. 2–3 būgnininkai dar ir šoka ritmiškus šokius.
Būgnai gaminami iš retų rūšių medienos: umuvúgaangoma (cordia africana), umusáavé (marhamia lutea) ir umuramá (bridelia atroviridis). Būgnų aukštis maždaug 1 m, skersmuo 30–50 cm (nelygu medžio kamieno storis). Būgnininkai naudoja 2 lazdeles, vadinamas imirisho.
UNESCO reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -nematerialus paveldas; -Burundis
3209