Karãlių knỹgos, Senojo Testamento dvi Istorinės knygos – Karalių pirma knyga ir Karalių antra knyga. Priskiriamos Ankstyvųjų pranašų knygoms. Hebrajų Biblijoje Karalių knygos sudaro vieną Karalių knygą. Septuagintoje padalyta į dvi: Karalysčių trečia knyga ir Karalysčių ketvirta knyga, Vulgatoje vadinamos Karalių trečia knyga ir Karalių ketvirta knyga. Karalių knygos rašytos hebrajų kalba, spėjama, dviem laikotarpiais: apie 580 arba 621–597(?) prieš Kristų ir apie 550 arba apie 560(?) prieš Kristų; seniausias išlikęs nuorašas – Kumrano rankraštis 6Q 4 (2 a. prieš Kristų). Karalių knygose tęsiamas ankstesnėse ST knygose (Jozuės knyga, Teisėjų knyga, Samuelio knygos) pradėtas Izraelio istorijos pasakojimas; apima laikotarpį nuo paskutinių karaliaus Dovydo dienų (10 a. prieš Kristų) iki Jeruzalės sugriovimo (587 prieš Kristų). Karalių pirmoje knygoje pasakojama apie Saliamono karaliavimą (1–11), karalystės suskilimą (12–16), Eliją ir kitus pranašus (17–22), Karalių antroje knygoje – apie pranašo Eliziejaus veiklą (1–8), Izraelio ir Judo karalius (8–16), Izraelio ir sostinės Samarijos žlugimą (17), Judo karalius (18–24), Judo ir sostinės Jeruzalės žlugimą bei šventyklos sugriovimą (25). Karalių knygos svarbiausios temos: monarcho paskirtis ir karalystės prasmė, Dovydas ir jo dinastija, Jeruzalė ir šventykla, pranašai (Natanas, Ahija, Šemaja, Elijas, Hazaelis, Eliziejus, Michėjas, Izaijas, Hulda) ir jų vaidmuo. Minimi neišlikę Karalių knygos šaltiniai: Saliamono metraščių knyga (1 Kar 11, 41), Izraelio (1 Kar 14, 19) ir Judo (1 Kar 14, 29) karalių metraščiai. Laikantis Pakartoto Įstatymo knygoje pabrėžtos nuostatos Izraelio istoriniai įvykiai traktuojami pagal valdovų ir tautos ištikimybę sandorai su Dievu; iš visų monarchų vienprasmiškai teigiamai vertinami tik du Judo karaliai: Ezekijas (2 Kar 18, 5) ir Jošijas (2 Kar 23, 25).
2919