karantnas (it. quarantina – (apie) keturiasdešimt), priemonės, neleidžiančios plisti iš epidemijos židinio žmogaus ir gyvulių infekcinėms ligoms, prasiskverbti ir plisti augalų ligoms, kenkėjams ir piktžolėms.
Žmonių karantininės ligos
Žmonių karantininės ligos yra maras, cholera, raupai (pastaroji liga pasaulyje likviduota), COVID‑19. Karantino priemones, trukdančias ligoms plisti, reglamentuoja Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) 1951 priimtos taisyklės. Karantino priemonės yra administracinės sanitarinės (laikinai uždaromos valstybės sienos, iš užkrėstų vietų nepriimami siuntiniai) ir medicininės sanitarinės (kontroliuojama atvykstančiųjų į šalį sveikatos būklė, tiriami asmenys, kontaktavusieji su ligoniais). Ligoniai tam tikram laikui izoliuojami, dezinfekuojami, imunizuojami. Karantinas gali būti skelbiamas namui, laivui, kariniam daliniui, gyvenamajai vietovei, administraciniam-teritoriniam vienetui. Pirmą kartą karantinas įvestas 14 a. Italijoje, sulaikius 40 d. reide laivus iš maru užkrėstų šalių (iš to ir kilo karantino pavadinimas).
Lietuvoje, siekiant suvaldyti žmogaus koronaviruso infekcijos COVID‑19 grėsmes, Vyriausybė 2020 03 16 paskelbė karantiną šalies mastu, 2020 06 17 karantinas atšauktas. Dėl COVID‑19 protrūkio 2020 04 16–04 24 buvo uždaryta Nemenčinė (uždrausta atvykti į miestą ir išvykti iš jo, išskyrus nedideles išimtis), nuo 2020 10 09 lokalus karantinas paskelbtas Raseinių rj. savivaldybės teritorijoje, nuo 2020 10 26 – dar 12 savivaldybių, nuo 2020 10 28 – dar 8 savivaldybių teritorijose. Nuo 2020 11 07 karantinas įvestas šalies mastu, nuo 12 16 karantino režimo sąlygos sugriežtintos, nuo 2021 02 25 karantino sąlygos pradėtos švelninti, 07 01 karantinas atšauktas.
Gyvulių karantininės ligos
Gyvulių karantininės ligos yra bruceliozė, įnosės, juodligė, maras, mikoplazmozės, raupai, snukio ir nagų liga, tuberkuliozė. Karantino pobūdis priklauso nuo ligos pavojingumo, kitų ypatybių, pvz., sergančius ar galinčius susirgti gyvulius draudžiama vežti iš vienos vietos į kitą, nutraukiamas kai kurių žemės ūkio produktų supirkimas, uždaromi gyvulių turgūs, parodos, sergantys gyvuliai izoliuojami, kartais sunaikinami, kritusių gyvulių ir paukščių maita utilizuojama, mėšlas padaromas nekenksmingu, į tas vietoves neįleidžiama žmonių iš kitur. Dėl labai greitai plintančių ir ypač pavojingų ligų apie teritoriją, kurioje paskelbtas karantinas, nustatoma priežiūros zona.
167
Augalų karantininės ligos
Augalų karantino tikslas – saugoti šalį nuo pavojingiausių augalų ligų sukėlėjų (bakterijų, grybų, fitoplazmų, virusų, viroidų), kenkėjų (vabzdžių, erkių, nematodų) patekimo ir paplitimo iš svetur. Lietuvoje Valstybinė augalininkystės tarnyba rūpinasi kenksmingų organizmų nustatymu, kovos priemonių taikymu ir kontrole.
1779