karaòkė (jap. tuščias orkestras), muzikavimo būdas, atsiradęs 20 a. 9 dešimtmetyje Japonijoje. Dainuojama arba grojama pritariant orkestro arba ansamblio garso įrašui. Garsas įrašomas vadinamuoju minus vienas (angl. minus one) metodu, solo partiją gali atlikti ir neprofesionalūs dainininkai. Taikoma sintezatoriaus arba kompiuterio sudėtinga sistema, kuri gali koreguoti atlikimo klaidas, balso tembrą, stiprumą. 20 a. 10 dešimtmetyje karaokė paplito Amerikos, Azijos, Europos šalyse (ir Lietuvoje).
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |