Karatãkas (Caratacus), Karaktãkas (Caractacus), britų trinovantų genties karalius, valdęs 1 a. po Kristaus. Trinovantų karaliaus Kunobelino sūnus.
Su broliu Togodumnu pasidalijo tėvo karalystę, valdė dabartinį Hampšyro ir, manoma, Glosteršyro teritoriją, kurioje dar gyveno atrebatų ir dobunų gentys. 43 po Kr. Togodumnas ir Karatakas pasipriešino Romos kariuomenei, bet mūšį prie Temzės pralaimėjo, pabėgo į Velsą, iš kur kelis kartus rengė žygius prieš romėnus.
51 po Kr. brigantų genties valdovė Kartimandua išdavė Karataką romėnams; jis su šeima buvo išvežtas į Romą, kur per pergalės eiseną imperatorius Klaudijus jam dovanojo gyvybę. Likusį gyvenimą Karatakas praleido Romoje.