G. van Honthorst. Kristus, vainikuotas erškėčiais (aliejus, apie 1622, Valstybinis muziejus Amsterdame)
karavadžzmas, 17 a. Vakarų Europos tapybos kryptis, plėtojusi italų tapytojo Caravaggio kūrybos principus, reiškusi baroko realistines tendencijas. Susiformavo Italijoje, ypač būdingas 17 a. Romos, Genujos ir Neapolio dailininkų tapybai (G. Baglione’s, O. Borgianni, O. Gentileschi, B. Manfredi, G. Reni, C. Saraceni kūryba). Karavadžistai siekė tikroviškai vaizduoti gamtą, mėgo buitinius motyvus, fragmentišką kompoziciją, masyvias plastiškas formas. Jų paveiksluose išryškintas medžiagiškumas, šešėliavimu sukurta dramatinė nuotaika. Daug žymių Vakarų Europos tapytojų patyrė karavadžizmo netiesioginę įtaką, savo kūryboje rėmėsi Caravaggio stilistine sistema (G. van Honthorstas, J. de Ribera, H. Terbrugghenas, G. de La Touras).