karbamidas

karbamdas, urja (gr. uron – šlapimas), NH₂CONH₂, anglies rūgšties diamidas. Balta kristalinė medžiaga. Lydosi 133 °C temperatūroje, gerai tirpsta vandenyje. Būdingos rūgščių amidų savybės. Silpna bazė – su stipriomis rūgštimis sudaro druskas, pvz., nitratus, oksalatus. Kaitinamas (aukštesnėje negu 150 °C) atskelia amoniaką ir virsta cianato rūgštimi, kurios dalis polimerizuojasi, dalis reaguoja su karbamidu sudarydama biuretą (kokybinė reakcija karbamidui atpažinti – biuretas reaguodamas su vario hidroksidu sudaro tamsiai mėlynos spalvos kompleksinį junginį). Veikiant karbamidą rūgščių chloranhidridais gaunami ureidai, tarp jų ir cikliniai – barbitūratai. Karbamidas gaunamas iš anglies dioksido ir amoniako. Naudojamas karbamidinėms dervoms, vaistams, hidrazinui, melaminui, kai kuriems dažams ir kitiems junginiams sintetinti, naftai deparafinuoti. Karbamido yra dantų pastoje, kosmetiniame kreme. Karbamidas – viena geriausių azoto trąšų. Gaminamas dažniausiai granuliuotas. Naudojamas ir pagrindiniam, ir papildomam žemės ūkio augalų tręšimui. Augalams tręšti per lapus naudojamas 3–15 % koncentruotas karbamido tirpalas. Karbamidas dedamas į atrajotojų pašarą (20–25 g 100 kg gyvulio masės per parą). Karbamidas – žmogaus ir daugumos žinduolių baltymų apykaitos produktas. Gaminasi kepenyse, randamas kraujuje, raumenyse, seilėse, limfoje, piene. Karbamidas reguliuoja vandens apykaitą organizme, audinių hidrataciją. Pasišalina per inkstus ir prakaito liaukas. Atrajotojų virškinamojo trakto mikroorganizmai naudoja karbamidą baltymų biosintezei. Sutrikus inkstų funkcijai daugėja kraujuje. Šlapime jo yra 2–3 % (iš čia kilęs pavadinimas urėja, arba šlapalas).

Karbamidas – pirmoji organinė medžiaga, susintetinta iš neorganinių medžiagų (1828, F. Wöhleris). Lietuvoje karbamidą nuo 1970 gamina bendrovė Achema.

2262

927

-šlapalas