karbonatinės uolienos

karbonãtinės uolenos, uolienos, susidariusios iš karbonatinių mineralų (kalcito, aragonito, dolomito, magnezito, siderito, rodochrozito). Pagal susidarymo sąlygas skiriamos nuosėdinės, magminės vulkaninės (karbonatitas) ir metamorfinės (pvz., marmuras) karbonatinės uolienos. Labiausiai paplitusios nuosėdinės kilmės karbonatinės uolienos (klintis, dolomitas, kreida, klintinis tufas, kriauklainis, mergelis). Daugiau kaip 50 % jų masės sudaro kalcio, magnio arba geležies karbonatai, dar būna molio, organinių medžiagų, kvarco, glaukonito, pirito ir kitų priemaišų.

Nuosėdinės karbonatinės uolienos susidaro jūrose ir ežeruose per diagenezę susicementavus karbonatinėms nuosėdoms, nusėdusioms iš vandens tirpalų, organizmų liekanų arba jų veiklos produktų.

Nuosėdinės karbonatinės uolienos būna organogeninės, chemogeninės ir klastinės.

Karbonatinės uolienos pradėjo kauptis prekambre, intensyviausiai kaupėsi karbono, juros ir kreidos periodais.

838