karbonattas, magminės vulkaninės kilmės uoliena, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 50 % karbonatų. Pagal karbonatus skiriamos šios karbonatitų rūšys: siovitas, alvikitas (susidarę daugiausia iš kalcito), beforsitas (iš dolomito), ferokarbonatitas (iš siderito) ir kiti. Be karbonatų, karbonatitų sudėtyje dar būna egirino, flogopito, bastnezito, pirochloro, cirkono, badeleito ir kitų mineralų.
Karbonatitai sudaro nedideles intruzijas, dažnai susijusias su ultrašarminėmis uolienomis (foiditais, melitolitais), lavos srautus, piroklastų sluoksnius. Lydantis mantijai su dideliu karbonatų kiekiu didesniame kaip 70 m gylyje susidaro karbonatito magma.
Su karbonatitu susiję niobio, tantalo, torio, cirkono, retųjų žemių elementų, vario, flogopito, magnetito, apatito telkiniai.
Karbonatitų radaviečių yra Lenkijoje, Malavyje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje (Kolos pusiasalyje), Švedijoje.
2916