Karcãnų spaustuvė veikė 1580–1620 Vilniuje. Spaustuvę įkūrė Jonas Karcanas (m. 1611?), į Vilnių atsikėlęs iš Losko, kur 1576–80 spausdino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arijonų protektoriaus J. Kiškos dvare. Karcanų spaustuvės leidiniai išsiskyrė šriftų derinimu, geru meniniu apipavidalinimu.
Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudos įmonių, kuri veikė komercijos pagrindais, nesilaikė griežtos konfesinės priklausomybės. Po tėvo mirties spaustuvę paveldėjo sūnus Juozapas (m. 1620?) ir žentas P. B. Kmita (1612 išsikėlęs į Liubčią, prie Naugarduko). Iš viso 1580–1620 išleista apie 150 knygų lotynų ir lenkų kalbomis (tarp jų M. Czechowico, J. Radvano, P. Skargos, A. Volano tekstai, Cicerono, Heliodoro, J. Lipsijaus, Erazmo Roterdamiečio knygų vertimai, Jokūbo Gretserio graikų kalbos gramatika, pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje giesmynas su gaidomis). Išleido pirmuosius savarankiškus spausdintus kalendorius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Kalendorius 1606 Viešpaties metams (Kalendarz na rok Pański 1606 1605) ir Kalendorius 1607 Viešpaties metams (Kalendarz na rok Pański 1607 1606).
Karcanų spaustuvėje išspausdinto Naujojo Testamento vertimo iš graikų į lenkų kalbą antraštinis lapas (1580; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
2452