karcinomà (gr. karkinōma < karkinos – vėžys, krabas), epitelio ląstelių piktybinis navikas. Sudaro apie 80–90 % visų piktybinių navikų. Atsiranda išorinės sekrecijos ir belatakėse liaukose, parenchiminiuose organuose (kepenyse, inkstuose), odoje, virškinimo, šlapimo ir lytinių organų, kvėpavimo takų gleivinėje. Karcinomai būdingas infiltracinis augimas ir plitimas (metastazavimas), ypač limfos takais. Organų (skydliaukės, kasos, inkstų ir kita) parenchimoje karcinoma auga kaip pilkšvai balkšva neaiškių ribų masė, gali būti cistos pavidalo (pvz., kiaušidėje). Ertminių organų epitelyje karcinoma gali augti mazgais į sienelę (pvz., difuzinė skrandžio karcinoma). Paviršiniame epitelyje gali augti į išorę (organo spindį ar paviršių) lygiu, polipiniu ar papiliniu kontūru, panašiu į žiedinį kopūstą. Visais atvejais karcinoma gali išopėti. Skiriamos šios karcinomos: plokščialąstelinė (su ragėjimu ir be jo), adenokarcinoma, pereinamojo epitelio ir nediferencijuota (anaplastinė). Mišrioji karcinoma turi epitelio ir mezenchimos (jungiamojo, raumeninio ar kremzlinio audinio) komponentų – tai retas, bet tipiškas pagyvenusių moterų gimdos vidinio sluoksnio navikas. Karcinomos piktybiškumo laipsnį ir išgijimo prognozę lemia histologiniai bei citologiniai kriterijai: netipiški branduoliai, mitozių skaičius, diferenciacijos laipsnis (panašumas į audinį, iš kurio atsirado). Karcinomos gydymas ir išgijimas priklauso nuo jos išplitimo, todėl ypač svarbu nustatyti diagnozę ir stadiją.
2259