kareivnių komunzmas, kareivnių socialzmas, komunizmo (socializmo) socialinė ekonominė koncepcija, teigianti, kad panaikinus kapitalizmą ir privačią nuosavybę sukuriama santvarka, kurioje įtvirtinama bendra nuosavybė ir bendras vartojimas, besiremiantis visišku asketizmu. Išsamiau tokią santvarką apibūdino Rusijos revoliucinio judėjimo, išpažinusio terorizmą kaip kovos formą, atstovas S. Nečiajevas (jis tapo F. Dostojevskio romano Demonai veikėjo P. Verchovenskio prototipu) programiniame straipsnyje Būsimosios visuomeninės santvarkos svarbiausi pagrindai (Glavnye osnovy buduščego obščestvennogo stroja, išspausdintas 1870 žurnale Narodnaja rasprava). Jame teigiama, kad paėmę valdžią revoliucionieriai visą turtą, net asmeninį, paskelbia bendra nuosavybe. Organizuojama visuomeninės dirbtuvės (artelės), visuomeninės valgyklos, visuomeniniai gyvenamieji namai, visuomeninis transportas. Bendro kolektyvinio gyvenimo būdas privalomas visiems. Kiekviena artelė išsirenka vertintoją, kuris registruoja ir reguliuoja gamybą ir artelės narių vartojimą. Viską nustato ir paskirsto komitetas. Fizinį darbą privalo dirbti visi, išskyrus valdymo aparato darbuotojus, mokslininkus ir menininkus (jie privalo gauti komiteto leidimą kūrybinei veiklai). Vaikai auklėjami specialiose darbo mokyklose (atskirti nuo tėvų). Visiems visuomenės nariams taikomas pagrindinis principas – gaminti kiek galima daugiau, vartoti kiek galima mažiau.
Kareivinių komunizmo idėjos atsirado 19 a. viduryje Vokietijoje ir Rusijoje. K. Marxas ir F. Engelsas kareivinių komunizmu vadino 19 a. 6 dešimtmečio vokiečių revoliucionierių ir S. Nečiajevo pažiūras apie būsimą visuomenę, vertino jį kritiškai. Kareivinių komunizmo terminas t. p. vartojamas apibūdinti socializmo ir komunizmo kūrimo Kinijoje (20 a. 6–8 dešimtmečiais), Kambodžoje (Kampučijoje, 8 dešimtmetyje) ir kai kuriose kitose komunistinėse šalyse procesus.
1036