Kramář Karel (Karelas Krãmaržas) 1860 12 27Vysoké nad Jizerou (Libereco kr.) 1937 05 26Praha, Čekijos politikas.
Studijavo teisę Prahoje, Strasbūre, Berlyne ir Paryžiuje. 1891 kaip jaunačekių atstovas išrinktas į Austrijos parlamentą. Siekė visuotinės rinkimų teisės, Austriją-Vengriją pertvarkyti į federacinę valstybę. Neoslavizmo (į Rusiją orientuoto visų slavų bendradarbiavimo) ideologas. 20 a. pradžioje –Nacionalinės laisvamanių partijos (jaunačekių) vadovas. Slavų visuotinių suvažiavimų (1908 Prahoje, 1910 Sofijoje) organizatorius.
Per I pasaulinį karą siekė Čekijos nepriklausomybės. 1915 Austrijos valdžios suimtas, 1916 nuteistas mirti, 1917 amnestuotas.
1918–19 Čekijos valstybinės teisinės demokratijos partijos, 1919–34 – Čekoslovakijos nacionalinės demokratijos partijos, 1934–37 – Tautos vienybės partijos pirmininkas. Nuo 1918 06 vadovavo Čekoslovakų nacionaliniam komitetui. 1918 06–1919 11 pirmosios Čekoslovakijos vyriausybės ministras pirmininkas. 1919 Čekoslovakijos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje vadovas. Nepritarė vadinamajai Hrado (T. G. Masarykas, E. Benešas) politikai, buvo antikomunistinių ir antisovietinių pažiūrų.
Parašė istorinių, teisinių veikalų (Čekijos valstybinė teisė / České státní právo 1896 ir kiti).
1644