K. Škréta. Brangiųjų akmenų raižytojo Dionisijaus Miseroni ir jo šeimos portretas (aliejus, 1653, Prahos nacionalinė galerija)
Škréta Karel (Karelas Škretà) 1610Praha palaidotas 1674 08 01Praha, čekų tapytojas. Čekų baroko tapybos pradininkas. Manoma, mokėsi pas Rudolfo II dvaro Prahoje dailininkus. 1620 (po Baltojo kalno mūšio) kaip protestantas su motina emigravo. Apie 1630–35 gyveno Italijoje. Venecijoje studijavo Tiziano, Tintoretto, P. Veronese’s, J. Bassano, t. p. žymių amžininkų D. Fetti, B. Strozzi, J. Lisso kūrybą, Romoje patyrė S. Vouet, N. Poussino, C. Lorraino įtaką. Apie 1635 išvyko į Saksoniją, 1638 grįžo į Prahą, atsivertė į katalikybę; tapo žymiausiu to laikotarpio čekų dailininku. Nutapė religinės tematikos paveikslų (ciklas Šv. Vaclovas augustinų vienuolynui, apie 1643, altoriaus paveikslas Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų Tyno Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, 1649, abu Prahoje), portretų (Vyras ilgais šviesiais plaukais, apie 1640, Ignácas Vitanovský iš Vlčkovicės 1669; būdinga ir reprezentatyvumas, ir vaizduojamo asmens taikli psichologinė charakteristika), nupiešė raiškių piešinių.
Paveikslai pasižymi čekų manierizmo ir italų dailės bruožų savita jungtimi. K. Škrétos kūryba padarė didelę įtaką čekų dailininkams (amžininkams ir vėlesnei kartai – P. J. Brandliui, kitiems).
1179