van de Woestijne Karel (Karelas van de Vùsteinė), tikr. vardai Carolus Petrus Eduardus Maria 1878 03 10Gent 1929 08 24Zwijnaarde (prie Gento), Belgijos rašytojas. G. van de Woestijne’s brolis. Rašė flamandų kalba. Priklausė literatūriniam judėjimui Tachtigers. Dirbo literatūrinių žurnalų Van Nu en Straks, Vlanderen, laikraščio Nieuwe Rotterdamse Courant korespondentu. Pirmiems kūriniams (1891–95) būdinga romantizmas ir estetizmas. Eilėraščių rinktinėse Tėvo namai (Het vaderhuis 1903), Paukščių ir vaisių sodas (De boom-gaard der vogelen en der vruchten 1905), Auksinis šešėlis (De gulden schaduw 1910) atskleidžiamas žmogaus dvilypumas. Eilėraščių rinktinei Interliudijos (Interludiën 2 t. 1912–14) būdinga mitiniai motyvai, vėlesnei kūrybai (poetinė trilogija Horizontų šviesa / Het licht der kimmen 1926–28, prozos rinkiniai Nukrypimai / Afwijkingen 1910, Nuolatinis buvimas / De bestendige aanwezigheid 1918) – religingumo ir dvasingumo siekis, abstrahavimas. Parašė esė ir kritinių straipsnių, epistolinį romaną Epibazė (Epibasis 1927–29), romaną Molio bokštai (De leemen torens 1928, su H. Teirlincku, abu nebaigti).
2952