Karèlija (Карелия, Karelija, karelų k. Karjala), Karèlijos Respùblika (Республика Карелия, Respublika Karelija, karelų k. Karjalan Neuvostotasavalta), yra Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Suomija. Plotas 172 400 km2. 622 484 gyventojai (2018); gyvena rusai (apie 82 %), karelai (apie 7 %), baltarusiai (apie 4 %), ukrainiečiai (apie 2 %), suomiai (apie 1 %), vepsiai (0,5 %). Sostinė – Petrozavodskas (279 190 gyventojų, 2018). Kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2018): Kondopoga (30,2), Kostomukša (29,3), Segeža (26,6). Oficialios kalbos – rusų, karelų, suomių. Miesto gyventojų 78 % (2018). Karelija suskirstyta į 15 rajonų ir vepsių nacionalinį valsčių.
Kižų sala – istorijos, architektūros ir etnografijos muziejus draustinis Karelijoje
Karelija šiaurės rytuose siekia Baltąją jūrą (krantas vingiuotas, daug įlankų, salų), pietuose – Ladogos ir Onegos ežerus. Karelija užima Baltijos skydo rytinę dalį. Kalvotas moreninis reljefas (moreniniai kalvagūbriai, ozai, keimai, glacialiniai duburiai). Karelijos šiaurės vakaruose yra Maanselkä kalvagūbris (didžiausias aukštis 577 m, Nuoruneno kalnas), vakaruose – Vakarų Karelijos aukštuma (417 metrų). Pajūryje, prie Ladogos ir Onegos ežerų, yra žemumų. Klimatas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Karelijos šiaurėje sausio mėnesio vidutinė temperatūra –14 °C, pietuose –10 °C, liepos atitinkamai 14 °C ir 16 °C. Per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Upės (neilgos, vandeningos, slenkstėtos) priklauso Baltijos ir Baltosios jūrų baseinams. Didžiausios upės: Kemė (įteka į Baltąją jūrą), Vodla, Suna, Šuja (į Onegos ežerą).
Ežerai užima apie 18 % Karelijos teritorijos; jų daugiausia šiaurėje. Daug pelkių. Miškai užima apie 50 % Karelijos teritorijos. Auga pušys, eglės, beržai, alksniai, drebulės. Veisiasi rudieji lokiai, elniai, briedžiai, bebrai, kiškiai; aklimatizuotos ondatros. Vodlos (dalis Archangelsko srityje) ir Paanajarvi ežerų nacionaliniai parkai, Kivačiaus, Kostomukšos, Kandalakšos (dalis Murmansko srityje) rezervatai.
Kasama titanomagnetitas (prie Kostomukšos), žėrutis (prie Čiupos), statybiniai ir dekoratyviniai akmenys. 2003 pagaminta 3,7 mlrd. kWh elektros energijos; didžiąją jos dalį gamina hidroelektrinės. Apie 55 % pramonės produkcijos vertės tenka miško ruošos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonei. Karelijoje gaminama popierius (apie 23 % Rusijos popieriaus produkcijos), plaušiena (apie 9 %), popieriniai maišai (apie 80 %), kartonas, fanera, baldai, slidės (Sortavaloje). Nadvojicuose liejamas aliuminis (aliuminio oksidas vežamas iš Leningrado srities), Vertsilėje lydomas metalo laužas ir gaminami metalo gaminiai. Traktorių, popieriaus gamybos mašinų, medienos apdirbimo staklių gamyba, laivų statyba. Statybinių medžiagų, maisto pramonė. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė (apie 2/3 žemės ūkio naudmenų užima pievos ir ganyklos); veisiama daugiausia galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Dirbamosios žemės daugiausia Karelijos pietuose; auginama pašariniai augalai, javai (rugiai, miežiai, avižos), bulvės ir daržovės. Žvėrininkystė. Žuvininkystė.
Svarbiausias plentas: Sankt Peterburgas–Petrozavodskas–Murmanskas. Svarbiausi geležinkeliai: Sankt Peterburgas–Petrozavodskas–Murmanskas, Archangelskas–Belomorskas–Murmanskas. Belomorsko jūrų uostas. Petrozavodsko oro uostas. Laivuojama Ladogos, Onegos ežerai, Baltoji jūra, Baltosios–Baltijos jūrų kanalas. Turizmas; labiausiai lankoma Kižų salos istorijos, architektūros ir etnografijos muziejus draustinis (pasaulio paveldo vertybė), Valaamo salos (Ladogos ežeras). Kurortai: Marcialnyje Vody (įkurtas 1719; pirmasis Rusijoje balneologijos ir purvo terapijos kurortas), Sortavalos (klimato).
Švietimas
Mokoma karelų (karelų kalba), suomių ir rusų kalbomis. 2015 buvo 211 ikimokyklinių įstaigų, 221 bendrojo lavinimo vidurinė mokykla, 12 specialiųjų mokyklų internatų, 11 profesinių mokyklų, 16 technikumų. Veikia 2 valstybinės aukštosios mokyklos: Petrozavodsko universitetas (įkurtas 1940), Petrozavodsko konservatorija (įkurta 1967), 7 Rusijos valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų filialai. Mokslinius tyrimus atlieka aukštosios mokyklos, Rusijos mokslų akademijos Karelijos mokslo centras, apimantis 7 mokslinio tyrimo institutus – Biologijos, Ekonomikos, Geologijos, Kalbos, literatūros ir istorijos, Miškų pramonės, Šiaurės jūros tyrimų, Taikomosios matematikos. Yra Karelijos nacionalinė (įkurta 1833 Petrozavodske), Petrozavodsko universiteto (įkurta 1940; viena didžiausių Šiaurės vakarų Rusijos mokslinių bibliotekų, 1 062 421 egzempliorius) bibliotekos, Karelijos valstybinis kraštotyros (įkurtas 1871), Karelijos respublikos taikomųjų menų (1959), Jūros (įkurtas 1978, visi Petrozavodske), Oloneco nacionalinis karelų (įkurtas 1959) muziejai, Valstybinis istorijos, architektūros ir etnografinis muziejus draustinis (įkurtas 1966 Kižuose).