karèlų kultūrà, neolito, bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi trečiame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinėje Karelijoje. Šios kultūros žmonės buvo medžiotojai ir žvejai.
Karelų kultūros ankstyvuoju laikotarpiu (trečias tūkstantmetis prieš Kristų) gyventojai naudojo grubius skalūno kirvius, įrankius iš kvarco, storasienius indus, dar vadinamus Sperringso keramika (pavadinta Suomijos vietovės, kurioje ji aptikta, vardu). Viduriniu laikotarpiu (antras tūkstantmetis prieš Kristų) naudota plonasienė keramika su asbesto priemaišomis molyje, plito Volgos‑Okos tipo duobinės šukinės keramikos dirbiniai.
Vėlyvuoju laikotarpiu (pirmas tūkstantmetis prieš Kristų) atsirado vario ir žalvario dirbinių, nuo 4–3 a. pr. Kr. imta apdirbti geležį, pradėta verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Manoma, pirmieji karelų kultūros gyventojai buvo samių protėviai, vėliau susilieję su atsikėlusiomis iš pietų ir pietvakarių finougrų gentimis.