Horney Karen (Karena Hòrni) 1885 09 16Hamburgas 1952 12 04Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatrė. Neopsichoanalizės atstovė.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1912 baigė Berlyno universitetą. 1918–32 dėstė Berlyno psichoanalizės institute, dirbo Berlyno psichoanalizės klinikose. 1932 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1932–34 dirbo Psichoanalizės institute Čikagoje, 1934–41 dėstė Niujorko psichoanalizės institute. Viena Amerikos psichoanalizės instituto ir žurnalo American Journal of Psychoanalysis steigėjų (abu 1941).
Mokslinė veikla
Tyrinėjo lyties įtaką asmenybės raidai, pabrėžė, kad visuomenė ir kultūra lemia asmenybės patologinę ar normalią raidą. Skirtingai nei S. Freudas, teigė, kad žmonių gyvenimą nulemia ne instinktai, bet kultūros veiksniai. Patologija yra sietina su kultūra – kas vienoje kultūroje normalu, kitoje gali būti pripažįstama nenormalu (liguista). Konfliktas kyla tarp žmogaus ir aplinkos, tarp aš ir kultūros, o ne žmogaus viduje. Pasak K. Horney, neurozė yra žmogaus santykio su išore padarinys. Žmogus, siekdamas realizuoti save, susiduria su trukdančiais išorės veiksniais, kyla neurotinis konfliktas. Jam išspręsti pasitelkiami gynybos mechanizmai, strategijos: orientacija į žmones (nuolaidus asmenybės tipas), orientacija nuo žmonių (atsiribojęs asmenybės tipas), orientacija prieš žmones (agresyvus, priešiškas asmenybės tipas). Pirmoji pradėjo kalbėti apie moterų nevisavertiškumo jausmą.
Karen Horney
Knygos
Svarbiausi veikalai: Neurotiška mūsų laikų asmenybė (The Neurotic Personality of Our Time 1937, lietuvių kalba 2004), Nauji psichoanalizės keliai (New Ways in Psychoanalysis 1939), Savianalizė (Self‑Analysis 1942), Mūsų vidiniai konfliktai (Our Inner Conflicts 1945), Neurozė ir žmogaus augimas (Neurosis and Human Growth 1950).
2271