karènai (savivardis pghanjo), Azijos tauta. Gyvena Mianmare (daugiausia Karenų valstijoje ir Irravaddi upės deltoje), Tailande. Skiriama baltųjų karenų (karen bju), juodųjų karenų (karen net), dve jao, jangdaeng, janghao ir kitos etninės grupės. 21 a. pradžioje iš viso buvo apie 3,7 mln. karenų, iš jų 3,5 mln. gyveno Mianmare, apie 200 000 – Tailande. Kaba karenų kalbomis (kinų ir tibetiečių kalbos). Dauguma tikinčiųjų – budistai, dalis – krikščionys (baptistai); paplitę tradiciniai tikėjimai.
karenės (Mianmaras)
Gyvensena
karenų kaimas Tailande
Lygumose gyvenančių karenų tradiciniai verslai – ariamoji žemdirbystė (auginama ryžiai, kukurūzai, aliejiniai augalai, vilnamedžiai, arbatmedžiai, tabakas), sodininkystė, daržininkystė. Kalnų karenai verčiasi lydimine žemdirbyste (augina ryžius, soras, kukurūzus, aliejinius augalus), gyvulininkyste (augina buivolus, jaučius, ožkas), rinkimu, iki 20 a. viduryje – kolektyviai medžiojo (ir gaudė dramblius). Nemažai karenų dirba samdomaisiais darbininkais. Materialiąja kultūra karenai artimi mjanmams. Karenams būdinga mažoji monogaminė šeima, iki 20 a. vidurio kalnų karenams – didžioji šeima.
Lygumų karenų gyvenvietės įsikūrusios prie upių arba kelių, būstai ant polių; kalnų karenų gyvenvietės mažesnės, kupetinės; iki 20 a. vidurio buvo paplitę ilgi namai, juose gyveno patriarchalinės šeimos.
Karenai turi raštą mjanmų abėcėlės pagrindu, gausų folklorą.
Istorija
Manoma, kad karenų migracija iš Rytų Tibeto į Mianmarą prasidėjo antrame tūkstantmetyje prieš Kristų, viduramžiais jie pasiekė vandenyno pakrantę; migracija Tailande truko iki 20 a. vidurio.