karbai, Pietų Amerikos indėnų genčių grupė. Išskiriami motilonai, makušiai, arekūnai, vai vai, karechonai, bakairiai. Gyvena Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Peru, Gajanoje, Suriname ir kitur. Didžioji dalis gyvena tarp Orinoco, Rio Negro, Amazonės upių ir Atlanto vandenyno. Manoma, kad 20 a. išnyko Juruá ir Puruso upių baseinų, t. p. Rondônijos (Brazilijos valstija) karibai. 20 a. pabaigoje iš viso buvo 100 000–150 000 žmonių. Kalba karibų kalbomis. Paplitę tradiciniai tikėjimai, šamanizmas. Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (pagrindinė kultūra – valgomieji maniokai), žvejyba (su nuodais). Paplitęs dailusis pynimas, dirbinių iš stiklo karoliukų, skobtinių burinių valčių gamyba, medžio raižyba. Pagal tradiciją karibams būdinga matrilinijinė giminystė ir matrilokalinės gyvenvietės – didelis namas arba keli didelių šeimų būstai apie vyrų namą. Karibų mitologijai būdingi siužetai apie dvynius, upėje gaudomas moteris, kurios plaukioja kaip žuvys.
Centras, iš kurio prasidėjo karibų plitimas (nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų), spėjama, buvo Gajana. 14–17 a. Atlanto vandenyno pakrantėje gyvenantys karibai ėmė keltis į Mažųjų Antilų salas, perėmė aravakų kalbas.