karieta
fiakrai
karietà (it. carretta), keturratis vieno ar kelių arklių traukiamas keleivinis uždaras ar pusiau atviras vežimas. Karietų rūšys: diližanas, fajetonas, fiakras, lando, omnibusas. Atsirado Romos imperijoje, 15–16 a. paplito. Buvo individualios arba visuomeninės transporto priemonės, naudotos karo, medicinos (greitoji pagalba), pašto, susisiekimo ir kiti reikalams. Nuo 17 a. tobulėjo karietų konstrukcija: atsirado visiškai uždaras kėbulas, medinės (vėliau privačiose karietose buvo įtaisomos stačios arba gulsčios geležinės) lingės, 17 a. antroje pusėje įrengta vieta vežikui (iki 17 a. vidurio vežikas arklius valdė raitas). Tapo puošnesnės: išorė puošta didikų herbais, tapybos kompozicijomis, reljefais, drožiniais, inkrustacijomis, vidus – brangiais audiniais, nėriniais, veidrodžiais. Nuo 19 a. pirmos pusės (sukurti pirmieji automobiliai; ratiniam vežimui buvo pritaikytas mechaninia variklis) karietą imta naudoti vis rečiau.
Lietuvos dvarų inventoriuose karietos (vadintos kočais) minimos nuo 16 a. 9 dešimtmečio. Karietas didikai užsisakydavo iš Vienos, Paryžiaus, Londono. Jų viršus buvo puošniai dažytas ir lakuotas, vidus išklotas brangiais apmušalais, viršutinė dalis aukšta, su keliais langais ir durimis, puoštomis herbais. Mažiau puošnūs buvo fajetonai, fiakrai, lando (tilpo 1–4 asmenys, naudoti pasivažinėjimams), kupė, diližanai, omnibusai (dideli kelioniniai vežimai, naudoti keleiviams ir paštui vežti). Nuo 20 a. vidurio karietos naudojamos tik pramogoms – turistams, iškylautojams, jaunavedžiams vežioti.