Karijotaičia, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių giminė (14 a. pirma pusė–15 a. pradžia). Gediminaičiai. Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis sūnus Karijotas.

1349 pabaigoje (veikiausiai) Karijotas su sūnumi Aikštu (ar Eikštu, Eikšiu) ir Simeonu buvo pasiųsti pas Aukso ordos chaną Džanibeką tartis dėl bendros kovos su Maskvos kunigaikštyste.

Aikštas, pasak Lietuvos metraščių, iš tėvo gavo valdyti Naugarduko kunigaikštystės šiaurinę dalį; įkūrė Eišiškes, jas pavertė valdų centru. Simeonas valdė Svisločių (dabar Gardino sritis).

Kiti Karijoto sūnūs Jurgis, Aleksandras (m. apie 1380), Konstantinas ir Teodoras (m. apie 1414) Mėlynųjų Vandenų mūšyje (1363) padėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui nugalėti Aukso ordos kariuomenę. Už tai iš jo gavo valdyti Podolę (tarp Dniestro ir Dniepro; dabar Ternopilio, Chmelnyckio ir Vinnycios sritys). Čia baigėsi mongolų‑totorių valdymas, Lietuva priėjo prie svarbaus sausumos tarptautinio kelio, jungiančio Vidurio Europą su italų prekybos kolonijomis Kryme. Karijotaičiai Podolę valdė vaivadų teisėmis, gynė ją nuo mongolų‑totorių ir lenkų, statydino pilis ir miestus. Podolė buvo užtvara, sauganti Lenkiją (iš dalies Moldaviją ir Vengriją) nuo mongolų‑totorių antpuolių.

Karijotaičiai įgyvendino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo dar 1353 parengtą programą: apgyvendinti ir įtvirtinti negyvenamas sritis tarp Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Aukso ordai pavaldžių teritorijų, saugoti prekybos kelią Dniepru į Juodąją jūrą. Karijotaičius rėmė vietos gyventojai, laikė išvaduotojais iš mongolų‑totorių valdžios. Mirusio brolio valdą paveldėdavo kitas brolis: Jurgio – Aleksandras, Aleksandro – Konstantinas, Konstantino – Teodoras.

Jurgis (mirė 1375 Moldavijoje) su Aleksandru dalyvavo 1366 sudarant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartį dėl Voluinės. 1374 priėmė moldavų kvietimą būti Moldavijos valdovu. Nunuodytas.

Konstantino (mirė apie 1388 ar 1390 Vengrijoje) valdyta Podolė po 1377 puolimo tapo Vengrijos karaliaus Liudviko I Didžiojo lenu.

Teodoras (mirė apie 1414 Mukačeve; dabar Užkarpatės sritis) iš tėvo paveldėjo Naugarduką, apie 1388 tapo visos Podolės kunigaikščiu. 1392 sukilo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. 1393 (kitais duomenimis, 1395) jo pašalintas pabėgo į Vengriją. 1396–1414 valdė Mukačevą (16 a. pabaigoje čia pastatydino pilį), buvo Berehovės apskrities (Užkarpatės sritis) valdytojas. Sudaręs sąjungą su Liubarto sūnumi Teodoru, Švitrigaila ir Vokiečių ordinu, 1402 nesėkmingai bandė atgauti Podolę. Iki 1403 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsakymu kalintas Vilniuje. Teodoro sūnus Jonas Žadivydas dalyvavo Žalgirio mūšyje.

-Karijotaitis; -Aikštas Karijotaitis; -Simeonas Karijotaitis; -Jurgis Karijotaitis; -Aleksandras Karijotaitis; -Teodoras Karijotaitis; -Konstantinas Karijotaitis; -Jonas Žadivydas Karijotaitis

2326

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką