karinė galia

karnė galià, gynýbos galià, valstybės ar valstybių koalicijos materialiųjų ar dvasinių pajėgų visumos dalis, kuri gali būti panaudota ar naudojama kariniams politiniams tikslams. Būna potencialiosios (karinis potencialas), aktualiosios ir tarpinės (karinės parengties) būsenos. Gebėjimas pereiti iš potencialiosios į aktualiąją būseną vadinamas valstybės karinės organizacijos mobilumu. Karinę galią lemia valstybės ekonominės, mokslinės, moralinės, politinės, socialinės, techninės galimybės. Tiesioginė karinės galios išraiška – ginkluotųjų pajėgų geba vykdyti valstybės politinės vadovybės užduotis. Pasak kai kurių teoretikų, šalies karinės galios pagrindą lemia jos karo pramonė. Iki 20 a. vidurio svarbiausi karinės galios kriterijai buvo ginkluotųjų pajėgų karių ir ginklų kiekis, karinių išlaidų dydis, nuo 20 a. pabaigos svarbiausiu tapo šiuolaikinių karinių technologijų ir visų valstybės karinės organizacijos elementų lygmuo.