karinė gyvenvietė

karnė gyvénvietė, 1810–57 Rusijos ypatinga gyvenvietė, kurios gyventojai atliko karinę tarnybą ir drauge vertėsi žemės ūkiu. Steigiant karines gyvenvietes (jų buvo Sankt Peterburgo, Mogiliavo, Naugardo, Chersono, Jekaterinoslavo ir kitų gubernijų valstybinėse žemėse) siekta sumažinti kariuomenės išlaikymo išlaidas. Nuo 1817 tokių gyvenviečių viršininku buvo A. Arakčejevas. Karinėse gyvenvietėse gyveno apie 25–30 % Rusijos kariuomenės. Karinių gyvenviečių gyventojų sūnūs, sulaukę 7 m., tapdavo kantonistais, 18 m. – kareiviais; 45 m. vyrai būdavo išleidžiami į atsargą. Dėl griežto gyvenimo reglamentavimo ir muštro karinėse gyvenvietėse kildavo maištų (1819, 1831). 1857 karinės gyvenvietės buvo panaikintos kaip neefektyvios.