karnė operãcija (lot. operatio – veiksmas), kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių kariuomenių – ir operatyvines) ar administracines karines užduotis ir pratybas; kovos veiksmai, kuriais siekiama mūšio ar kampanijos tikslų.
Karinės operacijos mastas apibūdinamas kariuomenių gausumu ir sudėtimi, veiksmų zonos ir fronto dydžiu, veiksmų trukme ir sparta. Per karinę operaciją įvairūs kariniai veiksmai vyksta greitai, netolygiai, didelėje teritorijoje ir plačiu frontu, staigiai kinta kovojančių grupuočių padėtis, kariai išvarginami psichologiškai ir fiziškai, patiriama žmonių, ginkluotės ir kovos technikos nuostolių. Pagal karinių veiksmų mastą karinės operacijos būna strateginės (strateginė operacija) ir taktinės, pagal karinių veiksmų rūšį – gynybinės ir puolamosios.
Turkijos komandosų karinė operacija prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK; Ordu, Turkija, 2017)
Gynybinėmis karinėmis operacijomis siekiama nutraukti arba atremti priešo pajėgų puolimą, padaryti jam nuostolių, išlaikyti svarbius vietovės rajonus, laimėti laiko, išsaugoti savo pajėgas ir sudaryti joms sąlygas pereiti į puolimą. Gynybines karines operacijas pradėta vykdyti 19 a., susikūrus operatyviniams junginiams – armijoms. Puolamąja karine operacija siekiama sumušti priešo pajėgų grupuotę ir užimti jo ginamą teritoriją. Šias karines operacijas pradėta vykdyti 18 a., atsiradus nuolatiniams kariniams junginiams – divizijoms ir korpusams.
Per I pasaulinį karą puolamoji karinė operacija tapo bendra planuojamų operatyvinių kovos veiksmų forma. Dar yra tarptautinių (taikos ir humanitarinių) karinių operacijų. Jungtinės Tautos per 50 m. jų surengė 30, dalyvavo daugiau kaip 530 000 karių, policininkų ir civilių iš 90 pasaulio valstybių. 21 a. pradžioje vykdyta 17 tokių operacijų.
Lietuvos kariuomenės kariai nuo 20 a. pabaigos dalyvavo operacijose Kroatijoje, Bosnijoje, 21 a. pradžioje dalyvavo Kosove, Afganistane ir Irake.
645