karnė vadovýbė, viena kai kurių NATO ir kitų šalių ginkluotųjų pajėgų organizacinės struktūros formų. Karinė vadovybė dažniausiai sudaroma operatyvinio ir strateginio lygmens; gali būti nuolatinė ir laikinoji, jungtinė ir specialioji. Ją dažniausiai sudaro keli vienos ar įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių junginiai ir daliniai. Pirmą kartą karinė vadovybė buvo sudaryta Didžiosios Britanijos karinėse oro pajėgose (1936), per II pasaulinį karą – Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ginkluotose pajėgose. Pokario metais karinės vadovybės sudarytos daugelio Vakarų valstybių, daugiausia NATO narių, ginkluotose pajėgose. NATO jungtinėse ginkluotose pajėgose taikos metu yra 2 strateginės (vyriausiosios) karinės vadovybės (Europos ir Atlanto) ir kitos karinės vadovybės. Pvz., jungtinė taktinė aviacijos karinė vadovybė – aukščiausiasis NATO karinių oro pajėgų taktinis junginys, kurį sudaro NATO valstybių paskirti aviacijos junginiai (daliniai). Centrinėje Europoje yra antroji (Didžiosios Britanijos, Vokietijos, JAV, Belgijos, Nyderlandų) ir ketvirtoji (JAV, Kanados, Vokietijos) jungtinė taktinė aviacijos karinė vadovybė, Pietų Europoje – penktoji (JAV ir Italijos) ir šeštoji (Graikijos, Turkijos, JAV) karinė vadovybė. Kiekviena tokia karinė vadovybė gali turėti nuo 250–300 iki 500–800 kovos lėktuvų (iš jų 30–50 % turintys branduolinį ginklą), 5–24 antžeminių raketų divizionus, kuriuose gali būti nuo 156 iki 580 leidimo įrenginių.
Karinės vadovybės labiausiai paplitusios JAV ginkluotose pajėgose (7 jungtinės ir 2 specialiosios); jų rūšyse sudarytos pagrindinės (kovinės) ir pagalbinės (aprūpinimo) karinės vadovybės. Jungtinė karinė vadovybė – JAV ginkluotųjų pajėgų pagrindinis darinys strateginiams uždaviniams karo veiksmų teatre vykdyti; ją sudaro dviejų ir daugiau ginkluotųjų pajėgų rūšių junginiai. Yra šios JAV jungtinės karinės vadovybės: kosminė, parengties pajėgų (sausumos pajėgų ir taktinės aviacijos JAV žemyninėje dalyje), ginkluotųjų pajėgų Europos, Atlanto, Ramiojo vandenyno, Centrinės ir Pietų Amerikos zonose ir centrinė, apimanti greitojo išskleidimo pajėgas. JAV ir Prancūzijos karinėse oro pajėgose yra strateginė aviacijos karinė vadovybė (specialioji karinė vadovybė), kurios paskirtis – smogti smūgius svarbiausiems kariniams ir pramoniniams objektams giliai priešo užnugaryje, remti sausumos ir laivyno pajėgas, pripildyti degalų skrendančius orlaivius, vykdyti karinę žvalgybą.
JAV karinę vadovybę sudaro: 2 oro armijos ir atskiroji oro kosminė divizija; ji turi daugiau kaip 1000 tarpžemyninių balistinių raketų (Minuteman 3, Minuteman 2, Titan 2) leidimo įrenginių, 360 bombonešių (B‑52, B‑1 ir FB‑111), daugiau kaip 520 degalų pripylimo lėktuvų ir 68 strateginius žvalgybos lėktuvus. Prancūzijos karinę vadovybę sudaro: 2 vidutinių bombonešių eskadros, 1 pripylimo aviacijos eskadra, vidutinio nuotolio balistinių raketų divizija. Kai kurių valstybių karinėse oro pajėgose yra taktinė aviacijos karinė vadovybė. Tai dažniausiai yra taktinės aviacijos dariniai, specialiosios ir užnugario paramos junginiai ir daliniai. Paskirtis – bendrieji kovos veiksmai kartu su sausumos pajėgų ir laivyno pajėgomis. Sudėtis labai įvairi (JAV karinių oro pajėgų karinėje vadovybėje yra apie 1000 kovos lėktuvų, o Belgijos, Nyderlandų, Graikijos, Danijos ir Vokietijos karinėje vadovybėje – po 150–450 lėktuvų ir 2–12 valdomųjų raketų divizionų).