karnė vliava, karinio dalinio, laivo, karinės organizacijos, karo mokyklos, karinio junginio, ginkluotųjų pajėgų rūšies (pvz., karinė jūrų vėliava), ginkluotųjų pajėgų, aukšto karinio pareigūno ženklas – tam tikros formos vienspalvis ar kelių spalvų siuvinėtas, aplikuotas ar tapytas dažniausiai šilkinio audinio gabalas. Tvirtinama prie koto arba skersinio. Prie karinės vėliavos yra atliekami kariniai ceremonialai (duodama kario priesaika, teikiami apdovanojimai) ir kita. Lietuvos Respublikoje nuo 1991 karinės vėliavos įteiktos Lietuvos kariuomenei, jos rūšims, kariniams daliniams, Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenės ir lauko pajėgų vadams. Šių karinių vėliavių averso perimetre išdėstytos ąžuolų lapų girliandos, viduryje – skydas su Lietuvos Respublikos herbu, reverso perimetre – ąžuolų lapų girliandos, o centre – kariuomenės vieneto arba karinio pareigūno ženklas.
Karinę vėliavą turėjo jau senovės valstybių (Egipto, Kinijos, Romos) kariuomenės. Jose karinė vėliava turėjo praktinę paskirtį – buvo karių susirinkimo vieta ir ženklas, rodantis puolimo kryptį. Karinės vėliavos prarado praktinę paskirtį 17–18 a. susikūrus reguliarioms kariuomenėms.
Lietuvių vėliava pirmą kartą paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 mūšį su Vokiečių ordinu prie Bajerburgo pilies. Nuo 14 a. antros pusės lietuvių karinės vėliavos metraščiuose minimos dažniau. J. Długoszo kronikoje rašoma apie 40 Lietuvos pulkų, kurie per Žalgirio mūšį turėjo vėliavas raudonu dugnu. Ant 30 vėliavų buvę išsiuvinėta Vytis, ant 10 – Gediminaičių stulpai. Nuo 15 a. vidurio įsivyravo tradicija kiekvienam daliniui dovanoti karinę vėliavą. Jos buvo įvairių formų, su etmonų bei globėjų herbais, šventųjų atvaizdais, įrašytais devizais ir šūkiais. 16 a. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Steponas Batoras suvienodino pėstininkų karines vėliavas – jos įgijo stačiakampio formą, turėjo vaivadijų ženklus. 18 a. pradžioje suvienodintos visos karinės vėliavos. Nuo 1764 kavalerija turėjo specialias vėliavas – vadinamuosius štandartus. Karinę vėliavą turėjo 1831 ir 1863 m. sukilėlių daliniai, 1917–18 – beveik visi lietuvių kariniai daliniai Rusijoje. Lietuvos Respublikos karinė vėliava, kaip karinio dalinio simbolis, pradėta naudoti nuo 1919. Kariniams daliniams jas teikdavo visuomeninės organizacijos. Dažniausiai karinės vėliavos buvo trispalvės su įvairiais įrašais. 1926 patvirtinti karinės vėliavos įstatai. Naujos vėliavos buvo paprastos ir su Vyties kryžiumi (šios suteikiamos daliniui už žygdarbius). Iki 1938 jas gavo 9 pėstininkų ir 3 kavalerijos pulkai, Karo mokykla, karo laivynas ir karinės oro pajėgos.
1935