karnės ãtsargos, ãtsargos, tam tikras ginklų, karo technikos, šaudmenų, degalų, maisto ir kito karinio turto kiekis, laikomas atsargai ginkluotųjų pajėgų užnugario sandėliuose, arsenaluose, bazėse, dalinių ir junginių sandėliuose, kovos mašinose. Karinės atsargos būna strateginės, operatyvinės ir taktinės, naudojamosios, neliečiamosios ir kitokios. Strateginės karinės atsargos – materialinių priemonių atsargos, laikomos ginkluotųjų pajėgų centriniuose sandėliuose, bazėse, arsenaluose. Dalis strateginių atsargų gali būti laikomos valstybės rezervo bazėse. Karinės atsargos naudojamos pagal aukščiausios karinės vadovybės potvarkius. Operatyvinės karinės atsargos – atsargų kiekis, reikalingas galimiems operatyviniams poreikiams tenkinti, viršijantis turimą (ar nustatytą) kiekį; laikomos operatyvinio užnugario sandėliuose ir bazėse. Ginkluotųjų pajėgų rūšis, armijų grupė (frontas), armija t. p. turi savo atsargas. Taktinės karinės atsargos – atsargos, laikomos junginių ir dalinių sandėliuose, kovos ir kitos paskirties karinėse mašinose, leidimo ir ugnies pozicijose, prie ginklų (pabūklų, minosvaidžių, kulkosvaidžių), t. p. laikomos karių. Divizija, brigada (pulkas), batalionas (divizionas), kuopa (baterija) ir būrys t. p. turi savo atsargų. Naudojamosios karinės atsargos – taktinių, operatyvinių ir strateginių atsargų dalis, naudojama taikos metu einamiesiems kariuomenės poreikiams tenkinti, karo metu – dar ir kovos veiksmams aprūpinti. Neliečiamosios karinės atsargos – taktinių atsargų dalis (šaudmenys, degalai, maistas), kurią galima naudoti tik ypatingais atvejais aukštesniajam viršininkui leidus; tai negreitai eikvojamos atsargos.
645