karniai įtvrtinimai (Lietuvoje), 16–18 a. žemės pylimai, grioviai, bastionai, įtvirtinantys karines stovyklas ar dvarus.
Buvo įrengiami lygumose, ant aukštumų ar prie upių. Lygumose dažniausiai buvo įrengiami karo stovyklų kariniai įtvirtinimai; jų pylimai juosė stačiakampę, keturkampę ar ovalią aikštelę (aikštelėje kartais randama mūrinių statinių liekanų, koklių fragmentų); jų daug yra Vakarų Lietuvoje (Belvederio, prie Seredžiaus; Dieglių ir Piktožių, Agluonėnų seniūnija; Gaidelių, Galzdonų seniūnija; Katyčių; Volų kariniai įtvirtinimai). Ant aukštumos buvo įrengti Mirabelio (Aukštupėnų seniūnija) kariniai įtvirtinimai; nulygintos kalvos (apie 4 m aukščio) 80 × 170 m dydžio aikštelės vakariniame gale išliko 1,5 m aukščio pylimas, pietiniame – 10 × 12 m dydžio bastionas.
Dvarus įtvirtinančių karinių įtvirtinimų dažniau būta prie upių (Baltadvario, Videniškių seniūnija; Panemunio kariniai įtvirtinimai; Rokantiškių piliavietė, minima 16 a. čia buvus Alšėnų kunigaikščio pilį, 1655 sudegintą).
Kariniais įtvirtinimais kartais laikomi piliakalniai.