kariniai pinigai

100 ostmarkių banknotas, 1918 išleistas Kaune (Lietuvos nacionalinis muziejus)

karniai piniga, okupãciniai piniga, laikini pinigai, leidžiami karo metais. Leidžia kariaujančios valstybės ar valstybių koalicijos, užėmusios kitų valstybių teritoriją arba savo teritorijoje. Jais finansuojamos karinės ir okupacinės išlaidos – mokami atlyginimai ginkluotųjų pajėgų kariams, atsiskaitoma su vietos gyventojais už prekes ir paslaugas. Karinių pinigų monetos kaldinamos iš pigaus metalo, banknotai nėra padengti auksu, valiuta ar prekėmis.

Europoje 16–18 amžiuje naudoti pilių ir miestų apsiausties pinigai – klipos. Per Livonijos karą (1558–1583) Dolės pilyje (prie Rygos) 1572–1573 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaldino karinius pinigus, skirtus samdomai kariuomenei išlaikyti. Per Septynerių metų karą (1756–1763) Frydrichas II Didysis kaldino žemos prabos efraimkas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje kaldintos geležinės ir cinko monetos, per Antrąjį pasaulinį karą daugelyje Europos valstybių monetos kaldintos iš pigaus metalo – aliuminio, cinko.

Lietuvoje per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija kaip karinius pinigus išleido ostrublius (1916) ir ostmarkes (1918), per Antrąjį pasaulinį karą – reichsmarkes.

1734