kariniñkas, ginkluotųjų pajėgų, vidaus tarnybos sistemos (policijos, milicijos, priešgaisrinės, pasienio apsaugos) vadas (viršininkas), turintis karinį ar specialųjį karinį išsilavinimą ir karininko (karių laipsniai) ar specialųjį laipsnį.
Kai kurių šalių kariuomenių struktūrą reglamentuojantys aktai skiria jaunesniuosius, vyresniuosius ir aukštuosius karininkus, Lietuvos Respublikos 1998 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas – jaunesniuosius karininkus (leitenantai, vyresnieji leitenantai, kapitonai), vyresniuosius karininkus (majorai, pulkininkai leitenantai, pulkininkai), generolus (generolas) ir admirolus (admirolas). Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos sistemos karininko laipsnius nustato 2003 Vidaus tarnybos statutas. Karininkas gali būti tikrosios karo tarnybos, atsargos arba dimisijos.
Prezidentas V. Adamkus per karininkų laipsnių suteikimo ceremoniją Lietuvos karo akademijoje (2005 07 01)
Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Pirmasis karininko laipsnis teikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokyklas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis t. p. teikiamas asmenims, baigusiems universitetą ar jam tolygią aukštąją mokyklą (t. y. turintiems ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį) ir karininkų kursus. Pirmąjį karininko laipsnį teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Karininkai tose pačiose pareigose dažniausiai būna ne ilgiau kaip 3 m., tada skiriami į kitas pareigas. Į atsargą leitenantai išleidžiami sulaukę 35, vyresnieji leitenantai – 40, kapitonai – 43, majorai – 46, pulkininkai leitenantai – 50, pulkininkai – 53, generolai – 58 metus.
Istorija
Pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karininkai 16 a. buvo lenkų ar kitų tautų rotmistrai, vadovaujantys algininkų kuopoms. 18 a. pabaigoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje jau buvo 3 grupės karininkų: jaunesnieji, štabo ir vyresnieji, generolai.
Lietuvos kariuomenėje nuo 1918 pabaigos tarnavo daugiausia buvę Rusijos kariuomenės karininkai, karininkų labai stigo. 1919 įkurta Karo mokykla, kuri iki 1940 parengė 21 karininkų laidą. Nuo 1926 pradėta rengti atsargos karininkus. 1921–31 veikė Aukštieji karininkų kursai, 1931–40 – Aukštoji karo mokykla (1938 priimtas jos statutas), kuri parengė 3 generalinio štabo karininkų laidas. 1940 03 01 Lietuvos kariuomenėje tarnavo 1817 karininkų. Daug Lietuvos karininkų buvo represuota per sovietinę okupaciją (ypač 1941).
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę karininkus rengia Lietuvos karo akademija (iki 2004 parengė apie 2000), kitų valstybių karo mokyklos. Karininkai kelia kvalifikaciją kapitonų kursuose prie Lietuvos karo akademijos, Baltijos gynybos koledže, NATO šalių karo akademijose.
645