Kariniñkų ramóvė, Lietuvõs kariniñkų ramóvė, Kaũno įgulos kariniñkų ramóvė, Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubas. Įsteigtas 1922 12 Kaune. Tikslas – puoselėjant ir gausinant kariškas tradicijas skleisti krašto gynimo idėjas, rūpintis karininkų kultūriniais ir buities reikalais. Ramovės ištakos – 1919 07 23 įsteigtas Kauno įgulos karių klubas. 1922 jis skilo į karininkų ir kareivių klubus. 1922 11 19 V. Nagevičiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė Karininkų korporacijos klubą, buvo išrinkta laikinoji valdyba (pirmininkas V. Nagevičius). 1922 12 07 kariuomenės dalių bei įstaigų atstovų suvažiavime priimti Kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubo įstatai (pakeisti 1938), išrinkta 15 narių seniūnų taryba (renkama vieniems metams karininkų atstovų suvažiavimo). 1924 klubas pavadintas Lietuvos karininkų ramove.
Karininkų ramovės rūmai Kaune
aukštieji Lietuvos ir Latvijos karininkai Karininkų ramovėje (iš kairė sėdi pirmas – K. Skučas, penktas – P. Kubiliūnas, iš kairės stovi ketvirtas – J. Lanskoronskis, šeštas – Z. Gerulaitis, iš dešinės pirmas – S. Raštikis, antras – J. Šarauskas, trečias – J. Čaplikas, penktas – B. Giedraitis, šeštas – B. Jakutis; 20 a. 4 dešimtmetis; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1937 Kaune pastatyti Karininkų ramovės rūmai (architektas S. Kudokas). Juose įrengta Vytauto Didžiojo seklyčia, veikė biblioteka, Karininkų šeimų moterų draugija (įsteigta 1925). 1933 prie Karininkų ramovės prisijungė Karo mokslų draugija, nuo 1933 kartu su ja leido žurnalą Kardas. SSRS okupavus Lietuvą 1940 12 Karininkų ramovė perduota SSRS kariuomenei. Ramovės veikla atgaivinta 1941–43. Per sovietų okupaciją Karininkų ramovės rūmuose veikė SSRS kariuomenės karininkų namai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 Karininkų ramovė Kaune atkurta, 1995 išrinkta seniūnų taryba, 1999 patvirtintas statutas. Nuo 2000 04 Kauno įgulos ramovė yra Lietuvos kariuomenės institucija. Ramovės seniūnų tarybos pirmininkai: V. Nagevičius (1923–26, 1927–30, 1934–38), J. Kubilius (1926), M. Velykis (1926), V. Grudzinskas (1927), K. Skučas (1930–34), V. Vitkauskas (1938), A. Gustaitis (1939–40). Vadovai: Arnas Taujanskas (1992–95), Gediminas Reutas (1995–2010), Donatas Mazurkevičius (2010–19), Gediminas Macijauskas (nuo 2019).
iškilmingas minėjimas Karininkų ramovėje (20 a. 4 dešimtmetis, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1718
-Kauno įgulos karių klubas; -Karininkų korporacijos klubas