karnis biudžètas, valstybės biudžeto dalis, skiriama nacionalinei gynybai ir kitoms karinėms reikmėms. Būna tiesioginės ir netiesioginės karinės išlaidos; pastarosios dengiamos iš civilinėms institucijoms skirtų lėšų. Karinis biudžetas dažniausiai skiriamas būsimiesiems finansiniams metams, kai kuriose šalyse – ilgesniam laikotarpiui, numatant kiekvienų metų išlaidas. Šio biudžeto pajamų dalis dažniausiai labai maža. Karinio biudžeto dydis siejamas su ginkluotosioms pajėgoms keliamais uždaviniais. Tokio biudžeto pagrindinę dalį sudaro gynybos (Lietuvos Respublikoje – Krašto apsaugos) ministerijos biudžetas. Įvairių šalių karinio biudžeto sudėtis skiriasi. Pvz., Vokietijos karinis biudžetas dar apima išlaidas užsienio ginkluotosioms pajėgoms išlaikyti Vokietijos teritorijoje, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – Energetikos ministerijos branduolinio ginklo kūrimo ir gamybos programą. Lėšos skiriamos kariams ir civiliniam personalui išlaikyti, kariuomenės koviniam rengimui ir materialiniam techniniam aprūpinimui, ginkluotei ir karo technikai įsigyti, moksliniams tiriamiesiems ir bandomiesiems darbams, karinių objektų statybai. Žinybinės lėšos skiriamos karo žinyboms (gynybos ministerijoms, štabams, kariniams departamentams ir kitoms) išlaikyti. Atsiskaitoma pagal Jungtinių Tautų standartus.
Daugumos valstybių karinės išlaidos 20 a. 10 dešimtmetyje siekė 2–5 % BVP. Bendros pasaulio valstybių karinės išlaidos sumažėjo pasibaigus Šaltajam karui (1985 siekė 1,2 trilijoną dol., 1998 – 809 mlrd. dol.), 21 a. pradžioje vėl didėjo (2003 – 956 mlrd. dol.). JAV karinės išlaidos 2001 buvo 305 mlrd., 2005 – 421 mlrd. dol. (be išlaidų karui Irake ir Afganistane bei nacionaliniam saugumui). NATO biudžetą sudaro civilinis biudžetas (167 mln. dol., 2005) ir karinis biudžetas (1 mlrd. dol., 2005). Į NATO operacijas karius ir ginkluotę valstybės siunčia savo lėšomis. NATO biudžeto didžiausią dalį teikia Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir Vokietija.
Karinis biudžetas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos biudžetas 2004 sudarė 2 % BVP: Krašto apsaugos ministerijos – 1,51 % BVP, kita lėšų dalis (0,49 %) buvo skiriama įvairioms institucijoms (Vidaus reikalų ministerijos vidaus apsaugos pulkams ir kitoms). Krašto apsaugos ministerijos strateginiams tikslams pasiekti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti buvo patvirtintos 9 programos: sausumos pajėgų (36,4 % visų Krašto apsaugos ministerijos skirtų asignavimų), karinių oro pajėgų (14,1 %), karinių jūrų pajėgų (3,1 %), logistikos pajėgų (10 %), karių mokymo (10,7 %), centralizuotų tarnybų (7,9 %), krašto apsaugos sistemos politikos rengimo ir jos įgyvendinimo organizavimo (5,35 %), pensinio aprūpinimo (1,15 %), paskolų grąžinimo (11,3 %). Iš viso 2004 Lietuvos kariniam biudžetui buvo skirta 1,15 mlrd. litų (apie 400 mln. JAV dol.), iš jų įnašui į NATO biudžetą – 4,5 mln. litų.
2018 Lietuvos karinis biudžetas buvo 873 mln. eurų (1,97 % BVP), 2019 – 948 mln. eurų (1,107 mlrd. JAV dolerių; 2,03 % BVP).
2974
645
2271