Karintija

Karntija (Kärnten), federacinė žemė ir istorinė sritis Austrijos pietuose. Ribojasi su Italija ir Slovėnija.

Žemės plotas 9533 km². 569 800 gyventojų (2023).

Karintijos pietinėje dalyje gyvena slovėnų tautinė mažuma (3–4 % Karintijos gyventojų). Centras – Klagenfurtas (104 900 gyventojų, 2023); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Villachas (65,7), Wolfsbergas (25,1), Spittalis (15,3), Feldkirchenas (14,4).

Paviršius kalnuotas (daugiau kaip pusė Karintijos teritorijos yra aukštesnė kaip 1000 m). Į Karintijos šiaurės vakarinę dalį įsiterpia Aukštojo Tauerno kalnagūbris; jame yra Austrijos aukščiausia viršūnė – Grossglockneris (3797 m; Karintijos ir Tirolio žemės pasienyje). Pietvakarinėje dalyje yra Karintijos Alpės, Gailtalio Alpės, pietryčiuose – Karavankai, šiaurėje – Gurktalio, Seetalio Alpės, rytuose – Sau, Koro, Lavantalio Alpės, vidurinėje dalyje – Klagenfurto įduba.

Per Karintiją teka Drava ir jos intakai: Gailis (dešinysis), Möllis, Lieseris, Gurkas, Lavantas (kairieji). Apie 200 ežerų; didžiausi: Wörtheris (19,5 km²), Ossiacheris, Millstätteris, Weissensee. Yra ledynų, tarp jų – ilgiausias Austrijoje Pasterzės ledynas (ilgis 9,2 km; Grossglocknerio masyve).

45% Karintijos teritorijos užima miškai. Karintijos šiaurės vakaruose yra Aukštojo Tauerno (Karintijos teritorijoje jo tik dalis), Nocko kalnų nacionaliniai parkai. Kasamos magnio, cinko, švino rūdos. Daug hidroelektrinių (daugiausia prie Dravos).

Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė (Siemens A.G., Philips ir kitos įmonės), metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, tekstilės, siuvimo, chemijos, statybinių medžiagų, odos, maisto (pieno), poligrafijos pramonė.

Auginama javai, pašariniai augalai, vaismedžiai. Veisiama avys, pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės. Kertamas miškas. Turizmas, žiemos sportas. Daug kurortų. Per Karintijos teritoriją eina keliai, jungiantys Austriją su Slovėnija ir Italija (daugiausia kelių susikerta Villache). Klagenfurte yra tarptautinis oro uostas.

Istorija

1 a. pr. Kr. buvo keltiškos Noriko karalystės svarbiausia dalis. 15 pr. Kr. Norikas prijungtas prie Romos imperijos.

Žlugus Romos imperijai Karintiją viena po kitos užplūdo germanų, avarų, slavų gentys. 8 a. prijungta prie Bavarijos, vėliau kolonizuota bavarų, – jie ilgainiui asimiliavo čia gyvenančius slavus. Nuo 976 savarankiška kunigaikštystė.

1276 atiteko Vokietijos karaliui Rudolfui I Habsburgui. Jis 1286 padovanojo Karintiją Tirolio grafui. 1335 kraštas grįžo Habsburgams.

Po I pasaulinio karo nedidelė Karintijos dalis atiteko Italijai ir Jugoslavijai. 1918 jai suteiktas žemės statusas.

1938 prijungus Austriją prie Vokietijos Reicho Karintija tapo provincija, kuriai po II pasaulinio karo 1945 grąžintas žemės statusas.