kariokãras (Caryocar), kariokarinių (Caryocaraceae) šeimos augalų gentis. 15 rūšių. Kariokaras paplitęs Pietų Amerikoje atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Visžalis, 10–20 m aukščio medis. Lapai sudėtiniai, plaukuoti, sudaryti iš 3 kiaušiniškų arba plačiai lancetiškų lapelių. Žiedai susitelkę į kekes ūglių viršūnėse. Apyžiedžio lapeliai gelsvi, žalsvi arba balti. Žiedai išskiria daug nektaro, juos apdulkina šikšnosparniai. Vaisius – 3–5 cm skersmens, sunokęs rusvai arba rausvai žalios spalvos, su 1–4 sėklomis. Apyvaisis standus, sėklos su storu geltonu arba oranžiniu kvapiu apysėkliu, kuris naudojamas gėrimams gaminti, vartojamas kaip prieskonis. Sėklos luobelė kieta, dažnai su dygiomis išaugomis. Brazilinio kariokaro (Caryocar brasiliense), migdolinio kariokaro (Caryocar amygdaliferum), riešutinio kariokaro (Caryocar nuciferum) ir kitų vaisiai ir sėklos vartojami maistui. Sėklos valgomos pakepintos, iš jų spaudžiamas aliejus. Gauruotojo kariokaro (Caryocar villosum), kostarikinio kariokaro (Caryocar costaricense) ir plikojo kariokaro (Caryocar glabrum) mediena naudojama baldams gaminti ir apdailai. Brazilinis kariokaras yra vaistinis augalas.
žydintis brazilinis kariokaras
849