kariotpas (gr. karyon – riešutas, riešuto branduolys + typos – atspaudas, pavyzdys), organizmo somatinių ląstelių chromosomų visuma (skaičius, dydis, forma) metafazės metu. Kiekviena organizmų rūšis turi savitą, tik jai būdingą kariotipą. Vienodą kariotipą to paties individo ląstelėse lemia mitozė, o rūšies – mejozė. Viso organizmo kariotipas kinta dėl jo tėvų lytinių ląstelių mutacijų, o pavienių ląstelių – dėl tų ląstelių (somatinių) mutacijų. Diploidinių ląstelių kariotipą sudaro 2 haploidiniai chromosomų rinkiniai, organizmo gauti iš tėvų. Kiekviena vieno rinkinio chromosoma turi savo homologą (porinę chromosomą) kitame rinkinyje. Tos pačios rūšies vyriškosios ir moteriškosios lyties individų lytinių chromosomų (X, Y) forma gali būti nevienoda (kartais nevienodas ir skaičius).
kariotipas: a – upinio vėžio, b – uodo, c – lydekos, d – salamandros, e – arklio