Kariuomenės teismas

Kariúomenės tesmas, iki 1922 01 Ármijos tesmas, Lietuvos teismo institucija, veikusi 1919 07 07–1940 08. Nagrinėjo kariškių ir kariuomenėje tarnaujančių civilių asmenų bylas, kurios nepriklausė pulko teismo kompetencijai, t. p. kitų civilių asmenų bylas, iškeltas už politinius ir sunkius kriminalinius nusikaltimus, įvykdytus karo padėties metu, ir kitais atvejais, nurodytais Ypatinguose valstybės apsaugos įstatuose (1919). Kariuomenės teismas buvo pirmoji instancija baudžiamųjų bylų, iškeltų kariams, karo belaisviams ir asmenims, priklausantiems kariuomenei, išskyrus bylas, teismingas pulko teismui.Kariuomenės teismą sudarė nuolatiniai ir laikinieji nariai bei sekretoriatas. Nuolatiniai nariai buvo skiriami iš karininkų teisininkų, laikinieji – iš karininkų, puskarininkių ir eilinių. Bylas nagrinėjo kolegijos, kurias sudarė pirmininkas arba jį pavaduojantis nuolatinis narys ir 4 laikinieji nariai – 2 karininkai ir 2 kareiviai. Nuo 1928 05 14 teisiant karininkus kareiviai nedalyvavo.

Armijos teismo posėdyje 1920 12 nagrinėjama Lenkų karinės organizacijos byla (aliejus, 20 a. 3 dešimtmetis, dailininkė Zofija Kochanauskienė; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Nagrinėjant karinio pobūdžio bylas gynėjais galėjo būti tik karininkai arba advokatai – atsargos karininkai. Prie Kariuomenės teismo veikė prokuratūra. Kariuomenės teismo sprendimai galėjo būti apskundžiami apeliacine ir kasacine, nuo 1928 05 14 – tik kasacine tvarka Vyriausiajam Tribunolui.

Įvairiais laikotarpiais Kariuomenės teismo pirmininkai buvo P. Šniukšta, S. Leonas, V. Mieželis, Antanas Urbelis, karo prokurorai – Juozas Brazaitis, K. Žalkauskas, E. Vimeris, T. Sereika, Gustavas Pranculis. SSRS okupavus Lietuvą ir 1940 08 Lietuvos liaudies kariuomenę performavus į SSRS Raudonosios armijos 29 teritorinį šaulių korpusą, Kariuomenės teismas panaikintas.

Armijos teismas

2724

1423